Kai kurių politikos mokslų ekspertų manymu, siūlymas partijoms palikti tik biudžetinį finansavimą duos ne tokių rezultatų, kokių tikimasi – užuot užtikrinus finansavimo skaidrumą ir partijų nepriklausomybę nuo rėmėjų, jas paprasčiausiai sunaikins.
„Toks sprendimas galėtų turėti ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Teigiamų pasekmių turėtų, jei valstybė būtų turtinga ir suteiktų partijoms tokį finansavimą, kad jos galėtų išsilaikyti. Mūsų valstybė niekada nebuvo ir turbūt niekada tokia turtinga nebus, kad galėtų skirti pakankamą finansavimą“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mintautas Bložė.
„Aš manau, kad partijos turėtų priešintis tokiam įstatymui, nes priešingu atveju joms būtų liūdnos mišios. Be pinigų bet kokia veikla – nerimta. Jei partijoms liktų tik biudžeto lėšos, partinis gyvenimas bus labai skurdus“, – sakė V.Dumbliauskas.
Maža to, pasak M.Bložės, įstatymas galėtų duoti visiškai priešingų rezultatų, nei laukiama – partijas padaryti priklausomas, sakykime, nuo žiniasklaidos.
„Neturėdamos galimybių savo sklaidai, partijos gali ieškoti kitų kelių, būdų, ir tapti priklausomos nuo pašalinių faktorių, sakykime, kad ir žiniasklaidos. Be to, tai būtų didelės dalies partijų sunaikinimas, nes jos net iš savo „skladuko“ (rus. rūsio – atsargų) negalėtų gyventi“, – sakė politologas.
Kitas VU TSPMI dėstytojas Vytautas Dumbliauskas tik biudžetinį partijų finansavimą nusako taip – „liūdnos mišios“. Pasak politologo, uždraudus aukas ir palikus tik biudžeto pinigus, partijų veikla bus nuskurdinta.
„Aš manau, kad partijos turėtų priešintis tokiam įstatymui, nes priešingu atveju joms būtų liūdnos mišios. Be pinigų bet kokia veikla – nerimta. Jei partijoms liktų tik biudžeto lėšos, partinis gyvenimas bus labai skurdus“, – sakė V.Dumbliauskas.
Tuo tarpu prezidento patarėja Aušra Rauličkytė tvirtina, jog partijos finansiškai nenukentės, priešingai, įstatyme numatomi tam tikri saugikliai, kurie užtikrins finansavimą visoms, ne tik didžiosioms partijoms, be to, bus skatinama nuolatinė, kasdienė partijų veikla.
„Modelis, kurį pasiūlė prezidentas, kaip tik yra saugesnis partijų veiklai. Pagal jį, finansavimas būtų skiriamas ne tik pagal rezultatus, o tam tikra dalis ir pagal narių skaičių, tai kaip tik stiprins partinę sistemą, partijas skatins dirbti nuolat, ištisus metus, o ne tik prieš rinkimus“, – BNS sakė A.Rauličkytė.
Prezidento patarėja taip pat tvirtino, kad preliminarūs skaičiavimai rodo, kad nebūtų didelio skirtumo tarp dotacijos, kuri būtų skiriama, bei partijų šiuo metu deklaruojamų išlaidų. „Ta suma yra, bet ji tikrai nėra didelė“, – sakė A.Rauličkytė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas nesiėmė vertinti, kokių pasekmių sulauktų draudimas aukoti partijoms: „Bet kokie klausimai, susiję su partijų finansavimu, mano manymu, yra politinio sprendimo“.
Valstybių, kuriose partijos būtų finansuojamos tik biudžeto lėšomis, pasak Z.Vaigausko, esama, tačiau daugelyje partijos remiamos iš dalies, t.y. ir skiriant dotaciją, ir leidžiant fizinių ar juridinių, ar ir tų, ir tų, asmenų aukas.
„Geras pavyzdys yra Skandinavija – nors įstatymu aukos partijoms nėra uždraustos, tačiau egzistuoja partijų susitarimas neimti pinigų iš aukotojų, veiklą finansuoti tik biudžeto lėšomis. Ir realiai toks modelis, vien biudžetinis finansavimas, veikia, nors tokio teisinio reguliavimo nėra“, – sakė Z.Vaigauskas.
Lietuvoje tam tikras apribojimas aukotojams nustatytas – vienas fizinis ar juridinis asmuo per kalendorinius metus gali paaukoti vienai politinei partijai ne didesnę kaip 300 MGL (39 tūkst. litų) dydžio auką. Be to, partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų pastaruosiuose Seimo ir savivaldybių rinkimuose, skiriame valstybės dotacija, mokama dukart per metus. 2009-iesiems partijų dotacijoms yra numatyta 17 mln. litų.
Seime šiuo metu svarstomi net keli projektai, kuriais siūloma keisti partijų finansavimo tvarką, griežčiausias, pateiktas prezidento V.Adamkaus. Viena esminių prezidento teikiamų pataisų – uždrausti ir juridinių, ir fizinių asmenų aukas partijoms, šitaip siekiant maksimalaus skaidrumo, užkertant kelią korupcijai. Kol kas šis siūlymas sunkiai skinasi kelią Seime – jam nepritarė nei Audito, nei Teisės ir teisėtvarkos komitetai.
Seime svarstomas ir dar kitas įstatymo variantas, kuriuo siūloma uždrausti partijoms tik juridinių asmenų aukas, fiziniams asmenims paliekant galimybę aukoti.
Prezidentas teikė ir daugiau siūlymų, kuriais, tvirtinama, būtų užkirstas kelias politinei korupcijai. Vienas jų - privalomas partijos narių pajamų deklaravimas. „Prezidentas siekė, kad būtų užkirsi visi įmanomi keliai neskaidrioms pajamoms, ir interesų grupių pinigai nepasiektų partijų per jų narius, sakykime, partijos mokestį“, – sakė A.Rauličkytė.
Kad partijos nepiktnaudžiautų parama, skaičiuojama proporcingai jos narių skaičiui, prezidentas siūlo ir viešą partijos narių registrą.
