Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skaidresnė sistema leis nustatyti konkretų valstybės tarnautojų atlyginimą

Finansai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Finansai
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Supaprastinus valstybės tarnautojų atlyginimų mokėjimo sistemą, bus nemažai sutaupyta, sako Valstybės tarnybos departamento vadovas Osvaldas Šarmavičius. „Priedų ir priemokų atsisakymas leistų sutaupyti tam tikrą sumą, kuri skaičiuojama milijonais“, – pastebi jis.

Atsisakius kategorijų ir įvedus grupes, O. Šarmavičiaus teigimu, bus aišku, kokį atlyginimą gali gauti kiekvienas tarnautojas.

Vietoje kategorijų – pareigybių grupės

O. Šarmavičiaus teigimu, departamentas nesiūlo perskaičiuoti algų – pirmadienį Vyriausybės strateginiam komitetui buvo pateikti siūlymai dėl valstybės tarnybos tobulinimo. „Aiškiausiai matomas dalykas – ne kitoks darbo užmokesčio skaičiavimas. Svarbiausia, kad gavome politinį pritarimą valstybės tarnyboje diegti kompetencijų modelį. Tai reiškia, kad keisis pagrindas aprašant valstybės tarnautojų pareigybes, vykdant atranką, vertinimą, karjerą ir mokymą“, – pabrėžia O. Šarmavičius.

Anot jo, šiuo metu esančios pareigybės, kurių yra 20, bus sisteminamos pagal pareigybių grupes. Dabar, įstaigai ieškant darbuotojo, pareigybė turi būti aprašoma ir priskiriama tam tikrai kategorijai. „Pagal dabartinę teisinę bazę kiekviena pareigybė gali turėti kategorijų intervalą, o kokią kategoriją pasirinkti, aiškių kriterijų nėra. Tačiau kategorija svarbi, nes pagal ją skaičiuojamas atlyginimas“, – kalba departamento vadovas.

Vis dėlto, O. Šarmavičiaus teigimu, atlyginimas skaičiuojamas labai neaiškiai: žinant kategoriją, reikia ieškoti koeficiento, paskui koeficientą dauginti iš bazinio dydžio ir tik tada gaunama pareiginės algos suma: „Tačiau tai ne galutinė suma, nes nežinome priedų ir priemokų, kurias gauna konkretus valstybės tarnautojas. O priedai už kvalifikacinę klasę gali siekti 15–50 proc. Dar yra priedai už papildomą krūvį. Taigi čia ne baigtinis priedų ir priemokų sąrašas.“

Visuomenei nepatinka tokia ne visiškai skaidri ir objektyvi sistema, neslepia O. Šarmavičius. Be to, dar 2002–2004 m. Pasaulio bankas pasiūlė keisti šią sistemą. Taigi vietoje kategorijų, departamento vadovo teigimu, būtų įvesta 11 pareigybių grupių (be aukštesniųjų vadovų). „Keturios būtų specialistų, penkios – padalinių vadovų ir įstaigų vadovų, kurie nepriklauso aukštesniesiems vadovams. Kiekvienai pareigybei numatomas konkrečių sumų, koks galėtų būti atlyginimas, intervalas. Tarkim, jei įstaiga ieško specialisto, pareigybė aprašoma ir iškart matome, koks gali būti atlyginimas, o suma yra galutinė. Išskyrus tai, kad metų gale valstybės tarnautojas gali tikėtis tam tikros kintamos dalies“, – aiškina pašnekovas.

Ketinama sutaupyti milijonus

Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė pritaria, kad Valstybės tarnybos įstatymą ir darbo apmokėjimo tvarką seniai reikėjo tobulinti. Nes, palyginus darbo užmokestį, matyti ryškių paradoksų. „Tarkim, dirba valstybės tarnautojai tokį patį darbą, krūvis toks pat, bet vienas gauna priemoką už klasę, kitas negauna. Kažkam buvo pasakyta, kad reikėtų palaukti, biudžete nėra pinigų, ne visiems iš karto priklauso [...]“, – pastebi I. Petraitienė.

Paklaustas, ar valstybės tarnybai bus skiriama ta pati suma, tik lėšos bus kitaip perskirstomos, O. Šarmavičius patvirtina, kad turbūt pirmą kartą siūlymai nesusiję su algos didinimu. Vis dėlto, tikina jis, atlyginimų mažinti neplanuojama. „Paprasčiausiai priedų ir priemokų atsisakymas leistų sutaupyti tam tikrą sumą, kuri skaičiuojama milijonais ir kuri galėtų būti panaudota taikant naujus sistemos elementus ir pereinant prie naujos darbo užmokesčio sistemos, – kalba O. Šarmavičius. – Mes planuojame pateikti Valstybės tarnybos įstatymo pataisas kitų metų balandį. Paskui – kaip Seimas apsispręs.“

Bandoma kurti skaidresnę sistemą

I. Petraitienė pastebi, kad dažnai girdime, jog, atėjus naujai valdančiajai daugumai, siūloma valdančiosios partijos kolegas priimti į kai kuriuos postus. „Tai piktina žmones, šalia dirbančius valstybės tarnautojus. Priėmimo į darbą sistemą reikėtų labiau centralizuoti, kad nebūtų galimybių vietoje pagal pažintis ar giminystės ryšius spręsti, ką priimti ir ko nepriimti dirbti į valstybės tarnybą“, – pabrėžia profesinės sąjungos pirmininkė.

O. Šarmavičius primena, kad nuo birželio 1 d. atranka į valstybės tarnautojo pareigas pasikeitė: buvo atsisakyta aklo teisės aktų žinojimo patikrinimo, įvestas bendrųjų gebėjimų testas, vadovavimo gebėjimų testas. Juos pretendentai į valstybės tarnautojo vietą turi išlaikyti Valstybės tarnybos departamente. „Šiuo atveju vargu ar tie keli tūkstančiai žmonių, kurie tais metais dalyvauja konkursuose, gali būti pažįstami, fiziškai neįmanoma departamente turėti kažkokių ryšių“, – tikina jis.

Be to, patobulinus įstatymą, kaip pastebi O. Šarmavičius, pareigybių aprašymuose atsiras atskira dalis, susijusi su atranka – ji apibūdins, kokių kompetencijų kandidatams reikia: „Tad būsi savas ar ne savas, turėsi atitikti bendrąsias kompetencijas, nurodytus lygius. Personalo tvarkytojams bus nustatytos ir pateiktos rekomendacijos, kaip tie lygiai, tarkim, organizuotumas, patikimumas, atsakingumas, komunikacija, profesinės kompetencijos, turi būti įvertinti. Taigi čia rimtas pagrindas, kad sistema būtų skaidresnė ir objektyvesnė.“

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min