Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 21d. 07:55

Skambiausios P.Auštrevičiaus mintys: ką sakė apie lapes narvuose, eurą, Kataloniją ir ryšius su R.Kurlianskiu?

Petras Auštrevičius
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr. / Petras Auštrevičius

Europarlamentarą, buvusį vyriausiąjį derybininką dėl Lietuvos narystės ES Petrą Auštrevičių Liberalų sąjūdis išrinko partijos kandidatu į prezidentus. Portalas 15min kviečia susipažinti su jo pasisakymais įvairioms žiniasklaidos priemonėms, taip pat internete skelbiamomis mintimis įvairiais užsienio ir vidaus politikos klausimais.

Pasisakymus suskirstėme į keturias dalis – pasisakymai įvairiais vidaus politikos ir ekonomikos klausimais, pasisakymai užsienio politikos ir krašto saugumo klausimais, pasisakymai apie Liberalų sąjūdį, su partija siejamą skandalą ir liberalizmą bei kandidato Lietuvos ateities vizija.

Lietuvos vidaus politika ir ekonomika

Apie mokesčius

„Šešėlinė ekonomika yra pančiai ant Lietuvos ekonomikos kojų, o pats geriausias vaistas – mažesni mokesčiai.

Šešėlinė ekonomika yra pančiai ant Lietuvos ekonomikos kojų, o pats geriausias vaistas – mažesni mokesčiai.

Kai neapsimoka slėpti, niekas ir neslėps. Mokesčių reforma pasiteisins tik tada, kai ji racionaliai sumažins mokesčius – turime mažinti darbo jėgos apmokestinimą.“ (Pasisakymas pretendentų į Liberalų sąjūdžio kandidatus į prezidentus debatuose, 2018 m. balandžio 17 d.).

„Lietuvoje mokesčiai turi būti ne tik mažinami, bet ir gerokai paprastinami, nes tik tai didins mūsų ekonomikos patrauklumą ir spartins jos apsukas. Tik tai užtikrins geresnį mokesčių surinkimą, leis mažinti „šešėlį“. (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija: paprasta ir palanki mokesčių sistema“).

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Petras Auštrevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Petras Auštrevičius

„Laikas mažinti vadinamuosius darbo mokesčius. Darbuotojams mokesčių tarifai turi tapti palankūs tiek, kad „šešėlyje“ dirbti tiesiog neapsimokėtų. Pagaliau turi įsigalioti adekvačios ir į realius žmonių uždarbius orientuotos mokesčių lubos. Socialinio draudimo sistema turi tapti ne tik „imanti“, bet ir duodanti atgalios. Tai padės keisti Lietuvos žmonių mentalitetą mokesčių atžvilgiu. Greta to, reikia didesnių valstybės pastangų aiškinant, kad mokesčių vengimas yra skriauda ne valstybei, o visų pirma pačiam sau ir savo vaikams.“ (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija: paprasta ir palanki mokesčių sistema“).

„Verslo investicijų plėtrai aktualūs mokesčių tarifai turi būti kerpami drastiškai, sąlygos investicijoms turi tapti dar palankesnės.“ (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija: paprasta ir palanki mokesčių sistema“).

„Naujo bendro susitarimo dėl mokesčių reikės laikytis lygiai taip pat, kaip dėl šalies saugumo ir gynybos. Stabilumas ir prognozuotumas – iš esmės svarbu. Atnaujinta mokesčių sistema negali būti judinama bent dešimtmetį.“ (Publikacija 15min, 2018 m. kovo 12 d.).

Apie Sauliaus Skvernelio Vyriausybės mokesčių reformą

„Nuo pat pradžios buvo aišku, kad valdančiųjų norai reformuoti šalies mokesčius yra pasmerkti žlugti dėl vienos esminės priežasties: nebuvo net simbolinio mėginimo išdiskutuoti ir susitarti visiems. Tiek šios valdžios pozicijai ir opozicijai, tiek išorėje – su pilietine bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis. Kita vertus, gal toks ir buvo tikslas – išsikelti populistinius lozungus ir po to konstatuoti, kad vis dėlto reforma neįmanoma?“ (Publikacija 15min, 2018 m. birželio 22 d.).

„1 milijardą „į rankas“ po mokesčių „reformos“ žmonėms žadėjusi „valstiečių“ Vyriausybė buvo pamiršusi apie „valstiečių“ Seimą. O jo esminė užduotis – užtampyti politinius oponentus per įvairaus plauko parlamentines komisijas ir tirti, tirti, tirti. Geriau vienas „šimtmečio“ vertas tyrimas, nei viena mokesčių reforma, – kaip pasakytų agrologikos šaukliai.“ (Publikacija 15min, 2018 m. birželio 22 d.).

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

Apie eurą

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos prisijungimas prie euro zonos – teisingas, logiškas ir sėkmingą tolesnę integraciją Europos Sąjungoje nulemsiantis žingsnis.“ (Kalba Europos parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre, 2014 m. liepos 15 d.).

Apie viešojo sektoriaus reformą

„Vyriausybės ir Seimo prioritetas turi tapti realus Lietuvos žmonių pajamų didėjimas. Pokyčius reikia pradėti nuo valstybinio sektoriaus, apkarpant biurokratinį aparatą ir užtikrinant didesnį atlygį gebantiems ir norintiems dirbti. Priėmus konkrečius sprendimus valstybės sektoriuje, privatus sektorius taip pat bus priverstas pasitempti.“ (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija: paprasta ir palanki mokesčių sistema“).

Apie kompensacijas už kelionę į darbą

„Žmonės bijo nutolti nuo namų labiau nei 10-15 kilometrų. Europos šalys gyvena kitaip. Galbūt galėtume tai išspręsti kompensuodami kelionės į darbą kaštus.“ (Pasisakymas pretendentų į Liberalų sąjūdžio kandidatus į prezidentus debatuose, 2018 m. balandžio 17 d.).

Apie darbo rinkos atvėrimą užsieniečiams

„Lietuviai važiuoja dirbti svetur, galbūt kažkas nori atvažiuoti dirbti čia, kurti verslą ir savo kompetenciją atiduoti Lietuvai – atverkime darbo rinką.“ (Pasisakymas pretendentų į Liberalų sąjūdžio kandidatus į prezidentus debatuose, 2018 m. balandžio 17 d.).

Apie šeimos politiką

„Šeimos turi būti skatinamos turėti daugiau vaikų, todėl pagaliau reikia užtikrinti, kad vaikų susilaukę žmonės turėtų palankias sąlygas grįžti į darbus ar užsiimti savo mėgiama veikla. Tai priklauso ne tik nuo mūsų verslo geranoriškumo. (…) Valdžia neturi teisės žeminti šeimų ir tėvų, įtvirtindama išlaikytinių ar „pašalpininkų“ mentalitetą. Būtina palanki mokesčių aplinka būtent dirbančioms šeimoms. Tokia sistema turi veikti nuo vaikų darželių iki mokyklų bei universitetų, tai privalo tapti ilgalaike valstybės ir privataus sektoriaus investicija, kuri neabejotinai atsipirks.“ (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija: stipri bendruomenė ir šeima“).

Apie švietimą

„Reikia iš pagrindų atnaujinti visas mokytojų rengimo programas, ne tiktai padidinti atlygį už šį atsakingą ir nelengvą darbą.

Reikia iš pagrindų atnaujinti visas mokytojų rengimo programas, ne tiktai padidinti atlygį už šį atsakingą ir nelengvą darbą.

(…) Jaunų žmonių ugdymas turi būti paremtas kritiniu mąstymu. Laisvas žmogus pats sau kelia uždavinius, nebijo jų spręsti ir sugeba bendradarbiauti ieškant bendrų sprendimų. Stiprios, savimi pasitikinčios, kūrybiškos ir mokančios dirbti komandoje asmenybės ateityje kurs tai, ko šiandien turbūt net neįsivaizduojame. Skatinkime mokytis visą gyvenimą.“ (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija: kokybiškas švietimas valstybės ateičiai“).

Apie gyvūnų apsaugą

(Apie kailinių žvėrelių fermas) „Jų Lietuvoje yra ne viena, yra ne dešimtys, yra daug daugiau. Kas vyksta kailinių žvėrelių fermose? Kokiomis sąlygomis laikomi žvėreliai, kurie, kaip žinia, auginami su vienu tikslu? O tas tikslas – kad jie užaugintų kailį, o tas kailis būtų vėliau nuo jų nudirtas. Ar mes ilgai toleruosime tokią situaciją, kuomet nežinia, tylos siena atsiribojama, apie tai nekalbama, apie tai nerodoma ir galbūt net yra tylūs susitarimai, kuomet savininkai nutildo, sakykime, ar inspektorius, ar kitus ir, sakykime, neįsileidžia nieko. (…) Pagalvoti, kad šuns kailis irgi gali būti naudojamas kažkokiems drabužiams gaminti ar kitiems dalykams, yra klaiku. Bet tokie patys gyvūnai – ar lapės, ar kiti – jie taip pat turi pojūčius. Deja, jų likimas yra žiauresnis. Kalbėkime apie tai, reikalaukime, kad būtų skaidru, kad NVO, keliančios šitą temą, patektų ten, kur jos negali patekti. (…) Aiški pozicija, kad gyvūnų teisės, nesvarbu, kas jie būtų, būtų užtikrinamos, aš manau, visų mūsų pareiga." (Organizacijos „Tušti narvai“ vaizdo klipas, 2016 m. rugsėjo 27 d.).

Aiški pozicija, kad gyvūnų teisės, nesvarbu, kas jie būtų, būtų užtikrinamos, aš manau, visų mūsų pareiga.

„Net 80 procentų pasaulio šalių vis dar leidžia žiaurius eksperimentus su gyvūnais. ES kosmetikos pramonė po draudimo vis dar lyderiauja eksporte, todėl turi būti ir toliau skatinama atsisakyti bandymų su gyvūnais visame pasaulyje.“ (Pasisakymas Europos parlamento plenariniame posėdyje, 2018 m. gegužės 3 d.).

Apie pabėgėlius ir jų integraciją

„Europos valstybėms dabar reikia parodyti daugiau geranoriškumo, supratimo ir šimtą kartų daugiau solidarumo, sprendžiant pabėgėlių iššūkį. Ir kuo greičiau su juo susidoroti, neatsitverti tikromis ar menamomis sienomis. Šioje situacijoje aktualus ir moralinis klausimas, kurį iliustruoja žiauri tikrovė.“ (Publikacija „Lietuvos žiniose“, 2015 m. rugsėjo 4 d.).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Migrantai Italijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Migrantai Italijoje

(Atsakydamas į klausimą, ar Lietuva turėtų solidariai spręsti pabėgėlių problemą) „Aš manau, kad taip. Jeigu mes laikome save katalikiška tauta, jeigu mes žinome, kas yra atjauta, jeigu mes norime padėti žmonėms patekusiems į nelaimę, o didžioji dalis, be ekonominių pabėgėlių, būtent tokie, kurie bėga palikę viską vardan to, kad išliktų gyvi.“

„Reikia priimti tiek, kiek mes galime normaliai priimti: juos apgyvendinti, suteikti jiems pastogę, pagaliau pagalvoti apie jų darbą, integraciją į visuomenę ir pan. (…) Mums reikia nustoti galvoti, kad pabėgėliai yra ta žmonių grupė, kuri kelia tam tikrą pavojų, kuriuos reikia kažkur izoliuotai laikyti. Jie yra normalūs žmonės.“ (Pasisakymas LRT laidoje „Savaitė“, 2015 m. gegužės 7 d.).

„Mano manymu, jie turėtų būti paskirstyti po Lietuvą, ypač į tuos regionus, į tas savivaldybės, kur šiuo metu yra žmonių trūkumas, kur nėra darbo rankų, kur, atsiprašau, vietos „kandžiulninkai“ neina dirbti, o nėra ko pasikviesti į darbą.“ (Pasisakymas LRT laidoje „Savaitė“, 2015 m. gegužės 7 d.).

„Iš pažiūros pabėgėlių klausimas nelabai ką bendra su drąsa turi, bet Lietuvoje taip yra, vis dar trūkstant pagarbos ir atjautos kito tikėjimo, odos spalvos ar įsitikinimų žmonėms. Atrodantiems šiek tiek kitaip, nei mes. Mąstantiems kitaip.“ (Publikacija 15min, 2015 m. rugsėjo 10 d.).

„Prieš kelias dienas aukštas pareigas užimantis vokiečių politikas privačiame pokalbyje manęs pasiteiravo, kaip jam ateityje reikės įtikinti vokiečius dėl paramos saugumo ir investicijų srityse Lenkijai ar Baltijos valstybėms, jeigu šios šalys dabar nerodo solidarumo ir ginčijasi dėl kelių dešimčių ar šimtų pabėgėlių?“ (Publikacija „Lietuvos žiniose“, 2015 m. rugsėjo 4 d.).

Apie referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje 2012 m.

„Aš nesu tikras, kad valdžia sugebėjo viską paaiškinti teisingai. Juo labiau, kad referendumas buvo surengtas iki to, kol paaiškėjo galutinės to projekto sąlygos. (…) Reikia [referendumo rezultatus, - 15min] gerbti ir nereikia kartoti kitų klaidų, kada tu manai, kad žmonių nuomonė valdžiai neturi būti svarbi.“ (Pasisakymas „Laisvės TV“ vloge „Pretendentai“. 2018 m. birželio 18 d.).

Apie referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams

„Referendumo organizatoriai bando piešti didelį baubą, tačiau dauguma pačių žemės savininkų to baubo nemato. Pirmiausia, niekas neprivers užsieniečiams parduoti žemės. O tie, kas siekia tai padaryti, laukia atviros rinkos – nori parduoti savo žemę už tokią kainą, kiek ji tikrai verta. Tai reiškia, ne tarpininkams ir perpardavinėtojams, šiuo metu veikiantiems Lietuvoje.“ (Pasisakymas spaudos konferencijoje Seime, 2014 m. vasario 3 d.).

„Žemės pardavimo užsieniečiams klausimus privalome ir galime spręsti įstatymų pataisomis, kurios įvardins saugiklius ir reglamentuos žemės įsigijimo tvarką taip, kaip visiems atrodys teisingiausia.“ (Interviu „Kazlų Rūdos laikraščiui“, 2014 m. kovo 31 d.).

Apie Seimo komisijos vykdytą LRT tyrimą

„Kaip politikui man gėda matyti, kuo virto šios Seimo daugumos karas su nacionaliniu LRT kanalu, kurį, beje, Seimo pirmininkas prieš porą metų tebevadino valstybiniu.

Kaip politikui man gėda matyti, kuo virto šios Seimo daugumos karas su nacionaliniu LRT kanalu, kurį, beje, Seimo pirmininkas prieš porą metų tebevadino valstybiniu.

(…) Nuo to laiko, kai Seimo valstiečiai pradėjo tirti LRT, pasikeitė ne vien šio kanalo vadovybė. Galima konstatuoti faktą, kad LRT dėl vienų ar kitų priežasčių debatų laidų nebeveda vienas populiarus žurnalistas, kėlęs vienos politinės jėgos lyderiui nepatogius klausimus. Galima konstatuoti ir tai, kad dabar vienos politinės jėgos lyderis (taip pat ir jo kolegos) vėl lankosi bei diskutuoja LRT eteryje.“ (Publikacija 15min, 2018 m. spalio 4 d.).

Apie referendumą dėl dvigubos pilietybės

„Tiems, kas šiandien save ramina, kad privalomas referendumas dėl pernelyg aukštos kartelės yra iš anksto pasmerktas ir neįvyks, atsakysiu paprastai – priėmus bendrą sprendimą visų valdžių (jos grandžių) užduotis bus pasirūpinti, kad įvyktų. Dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje juk buvo balsuojama kelias dienas, žmonės reiškė savo poziciją ir paštu, o pasiektas rezultatas – 91 proc. balsų „už“. Suprantu, kad po „Brexit’o“ referendumai atrodo slidus reikalas. Todėl pilietinė, ne politinė iniciatyva dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo ir platesnio dvigubos pilietybės įteisinimo yra dar svarbesnė.“ (Publikacija 15min, 2017 m. birželio 30 d.).

„Jei nespėsime įtvirtinti internetinio balsavimo, kodėl gi referendumo metu negalėtų veikti laikini mobilūs balsavimo „taškai“ Lietuvoje ir visur, kur tik gyvena Lietuvos piliečiai? Nelaukime, kol užsidarys „Brexit“ ar kokie nors kiti vartai. Galime ir turime patys kurti savo istoriją.“ (Publikacija 15min, 2017 m. birželio 30 d.).

Apie internetinį balsavimą

„Negrįšime prie staklių, kai jau turime internetą. Todėl reikia drąsiau rinktis kelią į pažangą – internetinį balsavimą, kurio seniai laukia ir tūkstančiai užsienyje gyvenančių lietuvių. Tačiau svarbiausia – to reikia visiems Lietuvos piliečiams, visai pilietinei visuomenei, kad jų balsas būtų geriau ir tiksliau atstovaujamas valdžioje. (Publikacija delfi.lt, 2016 m. spalio 14 d.).

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Petras Auštrevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Petras Auštrevičius

Užsienio politika ir krašto apsauga

Apie Lietuvos ateitį

„Lietuva yra maža ir pažeidžiama. Jau kelis šimtus metų tokie esame ir nepanašu, kad artimiausiu metu taptume kitokie. Todėl pagrindinė Lietuvos išlikimo ir klestėjimo sąlyga yra draugiškų ir civilizacine prasme mums artimų sąjungininkų turėjimas. Ir kuo labiau būsime su tais sąjungininkais susirišę tampriais politiniais, kultūriniais ir ekonominiais saitais, tuo būsime stipresni ir saugesni.“ (Publikacija delfi.lt, 2014 m. gegužės 9 d.).

Apie krašto gynybą

„Pavojingiausias scenarijus Lietuvai būtų tas, jei mes liktume pilkojoje saugumo zonoje, t.y. jei ilgainiui JAV mažinant įsipareigojimą Europos gynybai, atsiradusio vakuumo neužpildytų jokia kita Lietuvai draugiška ir palanki saugumo struktūra. Nėra abejonės, kad fundamentalus Lietuvos saugumo interesas yra kuo didesnis JAV įsitraukimas ir įsipareigojimas Europos gynybai, taigi ir NATO gyvybingumas.

Tačiau mes turime sugebėti matyti bent kelis ėjimus į priekį ir įvertinti ilgojo laikotarpio rizikas. Todėl labiausiai Lietuvos interesus atitiktų dviejų krypčių strategijos laikymasis: visomis išgalėmis siekti JAV vaidmens Europos saugumo architektūroje išsaugojimo ir tuo pačiu Europos saugumo įsipareigojimų didinimo ir gynybinių pajėgumų stiprinimo.“ (Publikacija delfi.lt, 2014 m. gegužės 9 d.).

Apie krašto apsaugos biudžetą

„Siūlau nenusiraminti pasiekus 2 proc. ribą ir rimtai svarstyti 1 milijardo eurų gynybos biudžetą, kuris proporciškai sudarytų tiek, kiek jau dabar skiria Lenkija. Jei bus poreikis gynybai ir saugumui skirti daugiau, reikės rasti resursų tai padaryti.“ (Publikacija „Lietuvos žiniose“, 2016 m. lapkričio 10 d.).

„Strateginis tikslas – pasiekti ir išlaikyti ne mažesnį kaip 1 mlrd. eurų dydžio metinį šalies gynybos biudžetą.

Strateginis tikslas – pasiekti ir išlaikyti ne mažesnį kaip 1 mlrd. eurų dydžio metinį šalies gynybos biudžetą.

Tokios apimtys leis ne tik adekvačiai stiprinti gynybos potencialą, bet ir, pavyzdžiui, išvystyti Lietuvos gynybos pramonę ir mokslą, sukuriant grąžą Lietuvos ekonomikai.“ (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija: investicijos į saugumą ir gynybą“).

Apie šauktinius

„Piliečiai turi ginti savo valstybę. (…) Dabar aš pritariu selektyviam šaukimui, aš pritarčiau rezerviniam mokymui, ypatingai, daug daugiau galbūt nei visuotiniam šaukimui.“ (Pasisakymas pretendentų į Liberalų sąjūdžio kandidatus į prezidentus debatuose, 2018 m. balandžio 17 d.).

Apie narystę NATO

„Narystės aljanse dešimtmetį galime puikiai įvertinti iš dabarties pozicijų, ypač įvertinant Rusijos agresiją prieš suverenią Ukrainos valstybę ir tai, kaip į šią agresiją reaguoja NATO šalys narės bei Ukrainos kaimynės. Manau, be 2004 metais priimtų sprendimų mes dabar jaustumės tarsi fronto linijoje. Dabar jaučiamės esantys saugioje pusėje, nors įtampa ir tvyro.“ (Interviu laikraščiui „Panevėžio rytas“, 2018 m. balandžio 14 d.).

Apie Europos Sąjungos karines pajėgas

„ES gynybos finansavimo kreivė privalo kilti į viršų. Jei norime rimtai kovoti su šių dienų terorizmu, reikia ir bendrų ES vidaus karinių pajėgų, ne vien NATO rezervų. Seniai laikas nupūsti dulkes nuo bendros ES saugumo ir gynybos politikos.“ (Publikacija 15min, 2016 m. kovo 24 d.).

„Liberalai ir ALDE frakcija Europos Parlamente laikosi pozicijos, kad metas svarstyti apie integruotų Europos karinių pajėgų steigimą Europos gynybos sąjungoje. Raginame, kad šį modelį aptartų Europos Vadovų Taryba. Integruotos ES karinės pajėgos galėtų veikti remiantis jau dabar esamu „Eurocorps“ sausumos pajėgų modeliu, kuris jau dabar gali mobilizuoti iki 65 tūkst. karių. Manome, kad pokyčius turėtume įgyvendinti iki 2025 metų.“ (Publikacija 15min, 2015 m. birželio 26 d.).

„Jei jau Europa sugebėtų sukurti funkcionalias karines pajėgas, suderintinas su NATO penktajam straipsniui prilygstančiomis saugumo garantijomis, kodėl tokios garantijos turėtų būti menkesnės nei pačios NATO?“ (Publikacija delfi.lt, 2014 m. gegužės 9 d.).

Apie Dalios Grybauskaitės užsienio politiką

„Deja, Lietuvoje jau daug metų vietoj apgalvotos ir suderintos užsienio politikos matome vienasmenius valstybės vadovės veiksmus.

Deja, Lietuvoje jau daug metų vietoj apgalvotos ir suderintos užsienio politikos matome vienasmenius valstybės vadovės veiksmus.

Šalies Seimai ir Vyriausybės keičiasi, tačiau jie vis mažiau ir mažiau dalyvauja formuojant Lietuvos laikyseną ar sprendimus. Ir, reikia pasakyti, nelabai ir besistengia įsitraukti, kuomet Lietuvoje sprendžiama dėl santykių netgi su artimiausiais kaimynais ar ES ateities.“ (Publikacija 15min, 2018 m. vasario 23 d.).

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė

Apie Donaldą Trumpą

„Retas Amerikos prezidentas atvirai ginčydavosi su savo valstybės sekretoriumi. Nelabai atsimenu variantų, kad būtų tokie prezidento santykiai su artimiausia aplinka. O tai reiškia, kad turime ypatingą atvejį. Jo personalija ir veikimo būdas yra didelis iššūkis Vakaruose jau nusistovėjusiai politinei kultūrai Vakaruose. Didžiausios valstybės perėjimas į gyvenimą tokiu fliuksiniu politiniu režimu – oi oi oi…“ (Interviu 15min, 2017 m. gruodžio 12 d.).

Apie Europos santykius su Rusija

„Europiečiai, kurie 70 metų gyveno taikos ir augančios ekonominės gerovės laikotarpiu, iki galo neįvertino įvykių Rusijoje. Buvo tikima, kad mūsų, Baltijos valstybių ar kaimyninių Vidurio Europos valstybių politinė ekonominė transformacija bus pritaikyta ir Rusijoje. Deja, pastarieji įvykiai parodė, kad taip nėra. (…) Aš manau, kad atėjo laikas persvarstyti realybę ir naujai vertinti besiklostančią situaciją. Tęsti taip, kaip buvo – neįmanoma. Nesiūlau Rusijos laikyti priešiška valstybe, bet turime būti pasiruošę duoti atsaką, jeigu mūsų laisvei grūmos pakelta ranka iš Rytų.“ (Interviu „Kazlų Rūdos laikraščiui“, 2014 m. kovo 31 d.).

„Mano įsitikinimu, derėtų laikytis vienybės, prisidėti prie Jungtinių Amerikos Valstijų ir taikyti sankcijas už pažeidimus, taip sulaikant Rusiją nuo naujojo „Šaltojo karo“ sukėlimo.“ (Pasisakymas plenariniame Europos parlamento posėdyje, 2018 m. balandžio 17 d.).

„Jeigu Europos ir JAV sankcijų sąrašai savo apimtimi nebus proporcingi, Putino administracija tai įvertins kaip baimę. Ir neabejotinai eis toliau. Nėra kito būdo sulaikyti Rusijos agresiją prieš Vakarus ir mus, gyvenančius Vakarų vertybėmis. Reikia plačiau apimančių sankcijų, nukreiptų į skaudžiausias režimo vietas. Reikia transatlantinės vienybės ir stipresnės partnerystės su JAV. Tai nereiškia Šaltojo karo. Tai reiškia tik vieną – bus agresija, bus ir pasekmės.“ (Publikacija 15min, 2018 m. balandžio 27 d.).

Apie Lietuvos santykius su Rusija

„Santykiuose tiek su Baltarusija, tiek su Rusija turime vadovautis pagrindiniu principu: Lietuvos saugumas – aukščiau trumpalaikės ekonominės naudos.

Santykiuose tiek su Baltarusija, tiek su Rusija turime vadovautis pagrindiniu principu: Lietuvos saugumas – aukščiau trumpalaikės ekonominės naudos.

Turime dar aktyviau ieškoti partnerių visoje Europoje, nes tik aktyvi politika gali duoti teigiamų rezultatų.“ (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija: investicijos į saugumą ir gynybą“).

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Petras Auštrevičius su žmona Gintare
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Petras Auštrevičius su žmona Gintare

Apie Lietuvos santykius su Baltarusija ir Astravo atominę elektrinę

„Remiu visus Lietuvos institucijų veiksmus, kuriais siekiama nepritarti ES ir Baltarusijos santykių gilinimui – tol, kol nebus rasti ir įgyvendinti būtiniausi sprendimai dėl Astravo, eliminuotos rizikos bei grėsmės. Seniai sakiau ir laikausi pozicijos – ES ir Baltarusijos santykiai pirmiausia turi remtis rezultatais bei pažanga derybose dėl Astravo.“ (Publikacija 15min, 2018 m. liepos 16 d.).

„Tenka pripažinti, kad Baltarusija sumaniai „žaidžia“ ir išnaudoja tai, kad ES stokoja vidinės vienybės pripažįstant Astravo keliamą pavojų. Deja, tai iš esmės yra Lietuvos neveiklumo ir neįsitraukimo į kasdienę Europos politinę darbotvarkę rezultatas.“ (Publikacija 15min, 2018 m. liepos 16 d.).

„Mano įsitikinimu, Lietuva, dalyvaudama viršūnių susitikimuose Europos Vadovų Taryboje (…) ne vien tiktai turi, bet tiesiog privalo demonstruoti agresyvų pozityvumą. Jei Lietuva bus tvirta ir kryptingai sieks savo tikslų, mažiau reikės siųsti „linkėjimus“ kitiems ar įdėti nepamatuotus lūkesčius į pačią ES. Baltarusijos klausimą būtina nedelsiant iškelti kaip gyvybiškai svarbų Lietuvai ir apie tai turi išgirsti visų ES valstybių lyderiai.“ (Publikacija 15min, 2018 m. liepos 16 d.).

„Jei nieko ir toliau nebus daroma per ateinančius ir lemiamus kelis mėnesius, Lietuva praras paskutines galimybes apsisaugoti nuo Astravo grėsmių. Sakau „paskutines“, nes būtent dabar yra tas laikotarpis, kuomet tvirtinamas kitų metų ES biudžetas ir būtent dabar vyksta derybos dėl ateinančios ES finansinės perspektyvos (2021-2027 m.). Arba dabar, arba niekada turime galimybę įtvirtinti konkrečius institucinius sprendimus visos Europos Sąjungos mastu – tokius, kurie leistų Astravo atomą paversti ne vienos Lietuvos, o visos ES problema. Niekas kitas už mus to nepadarys.“ (Publikacija 15min, 2018 m. liepos 16 d.).

(Apie S.Skvernelio Vyriausybės neveiklumą sprendžiant Astravo klausimą) „Šiai „profesionalų“ Vyriausybei įdomiau rengti evakuacijos planus nei dirbti vardan to, kad tų planų neprireiktų.“ (Publikacija 15min, 2018 m. spalio 15 d.).

Šiai „profesionalų“ „Vyriausybei įdomiau rengti evakuacijos planus nei dirbti vardan to, kad tų planų neprireiktų.

Apie Europos santykius su Ukraina

„Europos Sąjunga turi išlikti tvirta Ukrainos pasirinkto ateities kelio rėmėja ir partnere. Rusija, vykdanti atvirą agresiją prieš Ukrainą, turi žinoti, kad Europą jungia ne tik dujų vamzdžiai, bet tvirtas politinis solidarumas ir laiko išbandytos vertybės.“ (Pasisakymas Europos parlamento plenarinėje sesijoje, 2014 m. liepos 15 d.).

Apie Lietuvos santykius su Ukraina, Gruzija ir Moldova

„Lietuvos strateginis įsipareigojimas Rytų partnerystės šalims, visų pirma, Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai, siekiant jų priartėjimo prie ES ir narystės joje privalo likti kertiniu mūsų užsienio politikos uždaviniu.“ (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija: investicijos į saugumą ir gynybą“).

(Reaguodamas į tuomet ES ambasadoriaus Rusijoje pareigas ėjusio Vygaudo Ušacko pasisakymą „Neisime kovoti ir žūti už Ukrainą“) „Toks išankstinis ES ambasadoriaus pesimizmas ir pralaimėtojo nuostatos stebina. Ar diplomatas iki šiol negali pripažinti fakto, kad Ukrainoje vakar ir šiandien yra kovojama? Ar tai bandymas paneigti, kad kovojame, ar perspėjimas ateičiai – kad nekovosime?“ (Publikacija 15min, 2015 m. balandžio 8 d.).

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Vygaudas Ušackas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Vygaudas Ušackas

(Apie ginklų tiekimą Ukrainai) „Nesuprantu, kodėl iš anksto turime atmesti atgrasymo ir gynybos priemones, kai Ukrainoje nėra atkurtas stabilumo balansas. Karinė Rusijos ir jos remiamų pajėgų persvara kaimyninėje valstybėje ir toliau vysto, gilina konfliktą. Ar atsisakydami paramos Ukrainai ginkluote, gynybiniais pajėgumais tai sustabdysime? Abejoju. Mano įsitikinimu, Ukrainai šiuo metu reikalinga ir karinė pagalba, taip pat ir iš ES valstybių. Tai sąlyga, kuri sudarytų didesnes galimybes apginti Ukrainos suverenumą, į kurį vis dar grubiai kėsinamasi.“ (Publikacija 15min, 2015 m. balandžio 8 d.).

Apie Europos Sąjungą

„Be Europos nebūtų Lietuvos, o be Lietuvos Europa nebūtų pilna. Kuo daugiau Europos bus Lietuvoje, tuo mažiau bus visų kitų jėgų, kurios skverbiasi į Lietuvą nebūtinai mums to norint.“ (Pasisakymas VU TSPMI vykusioje diskusijoje, 2015 m. kovo 28 d.).

„Mūsų šalies narystę Europos Sąjungoje priskirčiau visiškos sėkmės istorijai. Tapome kitokios kokybės valstybe, politine prasme esame visuotinai pripažinto klubo, kuris turi augančią reikšmę visam pasauliui, nariais. Ekonomiškai padarėme didelę pažangą, nors beveik pusę savo narystės ES laiko kovojome su ekonomine krize. Be ES tokioje situacijoje būtume buvę gerokai silpnesni. Parama, buvimas kartu su ES, galimybė prekiauti laisvai sustiprino mus.“ (Interviu „Kazlų Rūdos laikraščiui“, 2014 m. kovo 31 d.).

„Realybė tokia, kad ES tam tikrose srityse jau šiandien veikia kaip federacija. Viršvalstybiniu lygmeniu jau kurį laiką yra valdomos prekybos, žemės ūkio bei pinigų (euro) sritys. Po krizės patvirtintus naujas makroekonominės valdysenos priemones ir įkūrus bankų sąjungą su bendrais europiniais fondais bankams gelbėti, buvo žengtas tvirtas žingsnis federacijos link ir šioje svarbioje srityje. Viršvalstybiniu būdu valdomos politikos ne tik neprieštarauja valstybių – narių interesams, bet atvirkščiai – juos darniai papildo.“ (Publikacija delfi.lt, 2014 m. gegužės 9 d.).

Apie Lietuvos ateitį ES

„ES nares turėtų vienyti daugiau nei euras ir bendra ekonominė erdvė. Reikia tikros, išbaigtos valstybių narių politinės ir ekonominės sąjungos.“ (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija: liberalios demokratijos pergalė Lietuvoje ir Europoje“).

„Esu tikras, kad siedami savo ateitį su vieninga ir stipria Europa, turime palaikyti tokį ES ateities scenarijų, kuris Lietuvai reikštų lygiavertę narystę, pirmiausia – vienodas ir palankias galimybes mūsų piliečiams, mūsų verslui visoje Europoje. Tai užtikrins Lietuvos ekonominio augimo perspektyvą. Žinoma, ne mažiau svarbus kultūrinio bendrumo, tvirtų Lietuvos sąlyčio taškų su Europa palaikymas.“ (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija: liberalios demokratijos pergalė Lietuvoje ir Europoje“).

„Europai, o kartu ir Lietuvai, naudingiausia išlaikyti gilesnės, greitesnės ir tikresnės integracijos kursą.

Europai, o kartu ir Lietuvai, naudingiausia išlaikyti gilesnės, greitesnės ir tikresnės integracijos kursą.

Mūsų Baltijos šalių regione dar niekada nebuvo per daug Europos Sąjungos. Manantys kitaip, prašau, pateikite argumentų. Savo ruožtu Lietuva dar anaiptol neišnaudojo visų ES galimybių – nepasiekė ekonominės, socialinės ar aplinkosaugos gerovės standartų.“ (Publikacija 15min, 2017 m. kovo 3 d.).

„Gilesnė ES valstybių integracija yra protingas sprendimas, o kartu – vienas pagrindinių tikslų, kurių turėtų aktyviai siekti ir Lietuva. Lietuvai, dalyvaujant ES viršūnių susitikimuose, ateityje būtų naudinga aiškiau išsakyti savo poziciją esminiais klausimais, nesibaiminant įvardyti ir pragmatiškų šalies interesų. (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Federalizmas ir Lietuva“.)

Apie santykius su Lenkija

„Kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius, mes norėtume savo draugus matyti tvirtai žengiančius demokratijos keliu ir besilaikančius laisvo žodžio principų. Turime daug svarbių bendros istorijos momentų. Supratimas ir teisingas žodis iš kaimynų pusės dažnai padeda. Ne laikas ieškoti pasiteisinimų, todėl kviesčiau ir Lietuvos vadovus, valdančiuosius išsakyti savo poziciją, nesislėpti krūmuose.“ (Publikacija 15min, 2016 m. sausio 20 d.).

(Apie Dalios Grybauskaitės išreikštą paramą Lenkijai) „Kuo grindžiama tokia „parama“? Ar tai bus tikrai parama, žinant didžiulį susipriešinimą Lenkijos visuomenėje, iššauktą dabartinės Vyriausybės veiksmų? Galbūt atvirkščiai: išreikšdami „paramą“, tik prisidedame prie to, kad ši tikrai svarbi Lietuvos partnerė toliau skęstų konfliktuose ir darytų naujas klaidas, kad joje toliau būtų varžomi esminiai demokratiniai institutai, tokie kaip teismai ar žiniasklaida? Ar čia toks ir Lietuvai sektinas pavyzdys? (...) Mano nuomone, toks pasirinktas „suartėjimas“ su Varšuva, pastarajai tolstant nuo liberalios demokratijos, yra klaidingas kelias. Tikrovėje, man regis, vyksta suartėjimas ne su Lenkija, o su prorusiškais euroskeptikais ir populistais.“ (Publikacija 15min, 2018 m. vasario 23 d.).

Apie santykius su Latvija

„Neabejotinai nuvilia dabartinis Rygos flirtavimas su Baltarusija dėl Astravo. Tačiau turime paklausti: ar padarėme viską, kad Latvija nuo mūsų nenusigręžtų? Deja, manau, kad tokį latvių elgesį patys ir išprovokavome, nes pritrūkome pagarbos ir dėmesio savo kaimynei.“ (Publikacija 15min, 2018 m. vasario 23 d.).

Luko Balandžio / 15min nuotr./Antanas Guoga ir Petras Auštrevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Antanas Guoga ir Petras Auštrevičius

Apie Izraelio ir Palestinos konfliktą

„Nuo seno kalbama, kad Jeruzalė turi būti abiejų valstybių sostinė. Matau čia strateginį sprendimą, reikia tai priimti. Nemanau, jog dėl to, kad vienas miestas yra dviejų valstybių sostinė, kiltų tarptautinė sumaištis.“ (Interviu 15min, 2017 m. gruodžio 12 d.).

(Atsakydamas į klausimą, kodėl 2014 m. Europos parlamentui balsuojant dėl Palestinos valstybingumo susilaikė) „Pasakysiu atvirai – aš esu už abiejų valstybių – ir Izraelio, ir Palestinos taikų sugyvenimą. Be šito nebus taikos tame regione. Jeigu tu remi vieną, reiškia, tu pasisakai prieš kitą. Ta rezoliucija buvo labai trumpa. Trumpai apie tą konfliktą, kuris žaižaruoja penkis dešimtmečius, o šiaip vyksta jau tūkstančius metų, matyt, yra neteisinga. Todėl nenorėjau sukelti dar daugiau įtampų. (…) Ir aš galiu pagrįsti savo nuomonę, kad valstybingumas reikalingas, bet gerbiant ir kitus. Tokios linijos, atvirai tariant, aš laikysiuos ir ateityje.“ (Pasisakymas „Laisvės TV“ vloge „Pretendentai“. 2018 m. birželio 18 d.).

Apie Katalonijos nepriklausomybę

„Palaikau mintį, kad mūsų kova už nepriklausomybę prieš tris dešimtmečius ir katalonų ryžtas dabar nėra jau tokie nepalyginami dalykai, kaip daugelis Lietuvoje šiuo metu bando įteigti. Susidaro įspūdis, kad paviršutiniškais argumentais arba iš principo atsisakydami palyginimo su Katalonija, mes Lietuvoje tarsi siekiame išaukštinti savo pačių laisvės kovą ir kainą. Nemenkinkime kitų, tai nepadarys mūsų aukštesniais.“ (Publikacija 15min, 2017 m. spalio 6 d.).

Liberalizmas ir Liberalų sąjūdis

Apie Liberalų sąjūdį

„Visiems aišku, taip pat ir „valstiečių“ karvei, kad Liberalų sąjūdis, matyt, išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Visiems aišku, taip pat ir „valstiečių“ karvei, kad Liberalų sąjūdis, matyt, išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Bet jeigu esi teisus, žinai tą, tai reiškia – tvirtas. Aš kalbu apie save. Nemanau, kad man reikėtų blaškytis ir šalintis nuo tos veiklos. Taip, aš pergyvenu dėl liberalų ateities, man ne tas pats, kokia bus liberali doktrina ir misija mūsų politinėje visuomenėje, todėl aš pasakysiu taip: aš laukiu teismo pabaigos, teismas yra labai svarbus, sudėlios taškus. O iki tol nereikia blaškytis. Reikia dirbti savo darbą.“ (Pasisakymas „Laisvės TV“ vloge „Pretendentai“. 2018 m. birželio 18 d.).

„Išgyvename ne pačius geriausius laikus, kažkokios ypatingos mobilizacijos nėra. Negalėjome surinkti tūkstančio parašų Zanavykų apygardoje, kur vyko Seimo rinkimai, o tai yra agitacinis reikalas.“ (Atsakymas į Lrt.lt žurnalisto klausimą, 2018 m. rugsėjo 21 d.)

Apie liberalų misiją Lietuvoje

„Svarbiausia – nelikti įvykių stebėtojais ir vertintojais. Tai politologų darbas. Liberalų prigimtis kitokia, tikrasis liberalų pašaukimas – būti atviriems naujovėms ir priimantiems konkrečius sprendimus politikoje. Kas kitas, jei ne liberalai vers naują puslapį ir imsis lyderystės vedant Lietuvą ne lenkiškai vengrišku, bet europietišku, laisvo žmogaus pasirinkimo ir atviros ekonomikos keliu. Liberalų veiksmo reikia ne vien Vilniui ar kitiems didesniems miestams, regionams – dar labiau.“ (Laiškas Liberalų sąjūdžio nariams, apsisprendus siekti tapti Liberalų sąjūdžio kandidatu 2019 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose, 2018 m. balandžio 12 d.).

„Tikiu, kad atsinaujinę liberalai grįš į šalies politinę darbotvarkę ir taps ryškia alternatyva trumparegiam valstietiškumui, visažiniam konservatizmui ar nomenklatūrinei socialdemokratijai. Liberalai gali ir turi būti nepalyginamai stipresnė opozicija dabartiniame Lietuvos politiniame žemėlapyje, kuriame yra per daug draudimų, gąsdinimų ir pamokslavimų.“ (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija: Liberalios demokratijos pergalė Lietuvoje ir Europoje“).

„Reikia pripažinti faktą: ilgą laiką Lietuvoje liberalai buvo arba per daug „atsipūtę“, arba siekiantys greitų pergalių bet kokia kaina. O dabar nemaža dalis – susigūžę, nešami ir blaškomi srovių, laukiantys savaiminio išganymo. Esu tikras, kad Lietuvos liberalams reikia suvažiavimo ne tik naujiems lyderiams išsirinkti. Reikia ir tikro kongreso, gyvos, dar aštresnės diskusijos apie liberalią darbotvarkę, reikalingą visuomenei ir valstybei. Pastaruoju metu liberalų politinė kryptis išskydo, o juk liberalizmo simpatikai ir rėmėjai nei per naktį, nei per metus neišsižadėjo savo nuostatų ir įsitikinimų.“ (Publikacija 15min „Liberalų ateitis: gyvenimas pasroviui ar įsipareigojimas Lietuvai?“, 2017 m. gruodžio 6 d.).

Apie Liberalų sąjūdžio kūrimąsi

„Aš galiu aiškiai pasakyti, kad tuo metu, kai buvau Liberalų sąjūdžio pirmininku [Tai buvo 2006-2008 m., – 15min], mes neturėjome sisteminės įtakos. Jei buvo pavienių kontaktų ir įtakojimų... Labai sunku atsakyti. (…) Kai mes kūrėmės, norėjome atsiskirti nuo vienos labai stiprios lobistinės grupės – „Rubicon“. Aš asmeniškai tikrai nemačiau galimybės užšokti ant didesnės rizikos.“ (Komentaras 15min žurnalistui, 2018 m. gegužės 8 d.).

„Aš tikiu savo kolegomis ir mūsų partijoje nebuvo tų, kurie atstovavo tiesiogiai minimam koncernui [Omenyje turimas „MG Baltic“, – 15min]. Aš asmeniškai nejutau jokio bandymo įtakoti mano nuostatas. Jeigu buvo kažkas iš aplinkos, su kuriais jie kalbėdavo, tai atleiskite, aš negaliu į tokius klausimus atsakyti.“ (Komentaras 15min žurnalistui, 2018 m. gegužės 18 d.).

(Apie VSD pažymoje Seimo komitetui išsakytą teiginį, kad Liberalų sąjūdis galimai buvo „MG Baltic“ valdoma politinė jėga) „Pati versija man atrodo kaip tų 2000 steigėjų įžeidimas, kad jie buvo apgauti ir kad jų valia buvo manipuliuojama. Kaip galima tai padaryti? Aš norėčiau, kad kas nors, rašantis tokias pažymas, pasiūlytų. Mano atrodo, kad VSD tikrai skirta ne politiniams procesams valdyti, bet užsiimti kitu darbu.“ (Komentaras Lrt.lt žurnalistui, 2018 m. gegužės 14 d.).

Apie bendravimą su Raimondu Kurlianskiu

(Atsakydamas į klausimą, ar po Liberalų sąjūdžio susikūrimo bendravo su R.Kurlianskiu) „Kaip ir su kitais verslininkais. (…) Jie domėjosi mumis kaip politine jėga, mūsų laikysena.“ (Komentaras 15min žurnalistui, 2018 m. gegužės 8 d.).

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raimondas Kurlianskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raimondas Kurlianskis

Apie susirašinėjimą su Tomu Dapkumi

(Atsakydamas į klausimą, ar T.Dapkus 2016 m. kurstė P.Auštrevičių reikšti nepasitikėjimą tuometiniu partijos pirmininku Remigijum Šimašium) „Aš negaliu šito patvirtinti, aš nelaikau, nearchyvuoju tokių žinučių. Bus patvirtinimas, gal gavau, gal negavau, bet dar kartą sakau, bet kokios žinutės, tai yra žurnalisto nuomonė“. (Pasisakymas LRT laidoje „Savaitė“, 2018 m. gegužės 20 d.).

Lietuvos vizija

Apie politinę lyderystę

„Mūsų valstybėje akivaizdžiai trūksta vienijančios politinės lyderystės, esame pernelyg supriešinti ir susipriešinę.“ (Įrašas asmeniniame puslapyje po susitikimo su Prienų gyventojais, 2018 m. spalio 12 d.).

Apie savo viziją

„Būdamas liberalas neabejoju, kad Lietuvos, kaip ir kiekvienos pažangios valstybės Europoje (ar kitur pasaulyje), vienas esminių tikslų šiandien turėtų būti sutelkti savo piliečius, motyvuoti juos tapti permainų dalimi, skatinant iniciatyvumą ir asmeninę atsakomybę.

Tai kartu reiškia įsitraukimą į didžiulį kūrybos procesą – to, kas prasminga ir naudinga tiek piliečiams ir bendruomenėms, tiek pačiai valstybei. Atsakomybę ir įsipareigojimus turime bei galime prisiimti mes visi.

Visuomet tikėjau ir dabar tvirtai tikiu – joks politinis sprendimas nepasiteisins, jei pirmiausia nebus įsiklausyta į žmonių, bendruomenių balsą. Valstybėje piliečių ir valdžios santykis turi būti grįstas bendradarbiavimo, sutarimo, bendro veikimo vardan vienijančių tikslų idėja.

Čia nerasime vietos dogmatiškiems pamokslavimams, paternalizmui ar draudimams. Laisvė, tolerancija, iniciatyva, atsakomybė ir pasitikėjimas – tai turi būti pirmiausia.“ (Asmeninis P.Auštrevičiaus puslapis, skiltis „Mano vizija“).

Komentarai: 11

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Nauji autobusai ir troleibusai į Vilnių vėluoja – gamintojams gresia baudos

Gazas

Į kelius vėl grįžta mirtis: renkasi pėsčiuosius be atšvaitų

Verslas

2019-ųjų kainoraštis: gyventojams elektra brangs 15 proc., dujos – 20 procentų

Aktualu

Tėvai reikalauja kitaip pirkti maistą darželiams, Vilniaus savivaldybė sistemos nekeičia

Kultūra

Eglė Grėbliauskaitė: Apie Tiesą (sufijų pasakėčia)

Verslas

Pagrindinių mokesčių surinkta mažiau nei planuota

Mokslas.IT

„Facebook“ įpuolė į naują skandalą, iš kurio sausi nebepakils

„Eurolygos diena“: kaip M.Grigonis pagaliau sulaukė Šaro skambučio (3/4)

Gazas

Renkame Lietuvos Šimtmečio automobilį: „Moskvich 407/403“

Aktualu

Į Lietuvą vežamos pirmosios kovos mašinos „Boxer“

Vardai

Stanislavas Stavickis-Stano: „Aš sergu vėžiu, bet pasveiksiu“

Aktualu

Kauno rajone girta motina ir keturi jos vaikai atsidūrė dėmesio centre

Sportas

Prieš bušido turnyrą – Sergejų Maslobojevą sugluminęs keitimas

Gyvenimas

Fitoterapeutas V.Skirkevičius: 7 organizmui svarbios vaistažolės

Vardai

Po skyrybų dramos Sigitas Martinavičius Balyje vedė Editą Rupeikaitę: nuotaka švenčia ne tik vestuves

Sportas

Nuteistas E.Petrauskas: „Jei toks Lietuvoje teisingumas, tai kam nešu šiai šaliai medalius?“

24sek

Joe Arlauckas prabilo istorijomis: su Sabu ir Kurtinaičiu gėrė 15 butelių degtinės

Aktualu

Sostinėje iš Neries ištrauktas skenduolis

Maistas

Pokyčiai „Stiklių“ restorane: naujas šefas, degustacinis meniu ir lietuviškos virtuvės tapatybės paieškos

Gazas

Metų automobilio rinkimai: kodėl vieni automobiliai yra gražūs, o kiti – ne?

Naujienos

Aktualu

Elektrėnuose dingo naujutėlaitė „Volvo“: savininkas patyrė 60 tūkst. eurų nuostolį

Gazas

Sunku patikėti: sportiškesnė „Dacia Sandero“ versija, kurios Europa nematys

24sek

NBA naktis: stebuklingas L.Dončičius ir 50 metų neregėtą statistiką surinkęs N.Jokičius

Gyvenimas

7 daržovės, kurios apdorotos yra daug sveikesnės

Pasaulis kišenėje

Nepamirštami nuotykiai egzotiškajame Vietname: ką verta aplankyti ir nuveikti?

Aktualu

„Senukų“ kiemą Alytuje švarina metalų ieškantys „sanitarai“

Vardai

Vilniuje naują albumą pristatę broliukai latviai „Brainstorm“: „Čia visada jaučiamės laukiami“

Aktualu

Avarijos Alytaus rajone metu žuvo motociklininkas: gyvybė užgeso reanimacijoje

Aktualu

„Maisto banko“ akcijoje paaukota maisto už beveik pusę milijono eurų

Verslas

Muzika, gamta, architektūra: Estijos pajūrio pušyne nutūpė Arvo Parto centras

Aktualu

D.Trumpas nepaiso tarptautinio pasipiktinimo: ginklų sutarties su Saudo Arabija nenutrauks

Sportas

Skaudi žinia Barselonoje: Lionelis Messi praleis „El Clasico“

Aktualu

Skandalas dėl J.Khashoggi nužudymo drąsina kritikus: kodėl JAV parduoda tiek daug ginklų Saudo Arabijai?

Aktualu

Parlamentaras Kęstutis Mažeika: vilkų padarytą žalą turėtų atlyginti Aplinkos ministerija

Gazas

Didmiesčių problemos keliauja į kurortus. Ar pavyks išvengti?

Gazas

Ateitis jau čia pat. Kada išauš autonominių automobilių era?

Gyvenimas

Jos mus saugo. Oro iššūkis pareigūnėms: „Aro“ surengtas aukščio baimės testas

Gazas

F-1 etapo JAV kvalifikacijoje triumfavo L.Hamiltonas, o S.Vettelis gavo baudą

Vardai

„X Faktoriuje“ – keisčiausias visų laikų dalyvio pasirodymas: Jazzu išsigando Berto Ulozevičiaus

Aktualu

Užsėdęs ant merginos ir ją smaugdamas, 19-metis vidury Radviliškio tenkino lytinę aistrą

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie 15min