Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 07 02

Skandalas Seime: biurokratiniais žaidimais legalizuota partinė propaganda

Praėjusią savaitę Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios turėjo būti nukreiptos prieš žiniasklaidos pasitelkimą politinei propagandai. Tačiau priimtas teisės aktas kaip tik praplečia politikų galimybes valdyti žiniasklaidą.
Seimas baigė pavasario sesija
Konservatoriai vienbalsiai balsavo už įstatymo pataisas, nors Seimo buvo pateiktas visai kitas įstatymo projektas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Temos: 1 Žiniasklaida

Dabartinėje įstatymo redakcijoje numatyta, kad bankai, valstybės ir savivaldos institucijos bei politinės partijos „negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais“. Seimas birželio 23 d. posėdžio pabaigoje priėmė įstatymo pataisas, kuriomis iš subjektų, negalinčių valdyti žiniasklaidos, sąrašo išbrauktos politinės partijos. Liko tik valdžios įstaigos bei bankai ar jų valdomi juridiniai asmenys.

Pirminiame įstatymo projekte, kurį teikė konservatorių, liberalų bei „tvarkiečių“ atstovai, buvo numatytas draudimas politinėms partijoms dalyvauti žiniasklaidos valdyme. Tačiau po svarstymų komitetuose į Seimo salę atkeliavo jau kitas variantas, kuriame sąvokos „politinės partijos“ nebeliko.

Arvydas Anušauskas: Seimui pateiktas kitas dokumentas

Seimo narys Arvydas Anušauskas keletą kartų bandė Seimui pateikti politizuotas žiniasklaidos priemones draudžiančias įstatymo pataisas. Galų gale jo iniciatyva pasiekė finišo tiesiąją. Prieš pat išeidami švęsti Joninių, pačioje birželio 23 d. posėdžio pabaigoje, Seimo nariai tvirta dauguma pasisakė už įstatymo pataisas. Solidariai už balsavo visi 17 posėdyje dalyvavusių konservatorių, 16 iš 17 „darbiečių“, visi 7 liberalai ir visi 7 „tvarkiečiai“.

Tačiau tai, kad įstatyme nebeliko draudimo partijoms dalyvauti žiniasklaidos priemonių valdyme, A.Anušauskas sužinojo tik iš 15min.lt žurnalisto. Seimo narys ilgai vartė parlamente svarstytas įstatymo pataisas, kol įsitikino, kad įvyko tai, kas įvyko.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Arvydas Anušauskas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Arvydas Anušauskas

„Panašu, kad taip. Nėra partijų. Niekur neperkelta“, – atsiduso A.Anušauskas, paklaustas, ar jo partiečių balsais legalizuotas partijų dalyvavimas žiniasklaidos valdyme.

Anot politiko, Seimui pateiktas ne jo su kolegomis siūlytas įstatymo projektas, o naujas dokumentas, sukurtas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Kaip tai atsitiko, pašnekovas teigia nesuprantantis.

„Pražioplinome, – konstatavo Seimo narys. – Iš esmės padarė visai priešingą variantą. (…) Visur rašė, kad iniciatoriai – Jurgis Razma ir kompanija. Bet realybėje – tai visai kitas variantas.“

A.Anušauskas įtaria, kad kažkas pasinaudojo birželio 23 d. politine atmosfera. Mat tądien Seime turėjo būti svarstomas vardų ir pavardžių rašybos klausimas, kėlęs ir tebekeliantis daug aistrų. Anot Seimo nario, opozicija buvo susitelkusi į šį klausimą, o konservatorių frakcija net nesitikėjo, kad Visuomenės informavimo įstatymo pataisos tądien pasieks priėmimo stadiją.

„Diskusija frakcijoje buvo vien dėl vardų ir pavardžių, kadangi buvo įstatymo svarstymas tą dieną. Ir buvo labai aistringas (pokalbis frakcijoje, – aut. past.). Galiausiai neliko laiko peržiūrėti ir politiškai įvertinti kitus projektus. Deja. Projektas (dėl žiniasklaidos, – aut. past.) buvo įrašytas į rezervą. Rezerviniame variante – paskutiniu. Vadinasi, niekas nesitikėjo, kad iki jo prieis“, – prisiminė A.Anušauskas.

Konservatoriai – vienbalsiai už. Dauguma socdemų – prieš arba susilaikę. Tokius balsavimo rezultatus A.Anušauskas interpretuoja paprastai. Tiek dešinieji, tiek kairieji nežinojo, už ką balsuoja.

„Jie įsivaizdavo, kad tai mūsų variantas“, – svarstė politikas.

Komiteto vadovas gūžčioja pečiais

Birželio 23 d. posėdyje įstatymo projektą Seimui pristatė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas, „darbietis“ Raimundas Paliukas. Jo pasisakymas ir priėmimo procedūra truko vos kelias minutes, o Seimo nariai po šio balsavimo laimingi išskubėjo deginti Joninių laužų.

Na, o R.Paliukas 15min.lt teigė nepastebėjęs, kad iš įstatymo jo vadovaujamas komitetas išbraukė draudimą partijos dalyvauti žiniasklaidos valdyme.

„Neturėdamas dokumento prieš akis, negaliu jums atsakyti. Faktiškai tai buvo visą laiką tas (draudimas, – aut. past.). Žinot, negaliu dabar jums ir pakomentuoti“, – stebėjosi komiteto vadovas.

Vėliau R.Paliukas paaiškino, esą draudimas iš įstatymo išbrauktas kaip perteklinis.

„Ta nuostata išnyko svarstymo metu, kadangi buvo atsižvelgta į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pasiūlymą. Tai yra reguliuojama Politinių partijų finansavimo įstatyme. Siekiant išgryninti, iš to įstatymo buvo išbraukta, o liko aname įstatyme“, – dėstė R.Paliukas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Raimundas Paliukas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Raimundas Paliukas

Paklaustas, kaip tokie pakeitimai veiks pagrindiniame žiniasklaidos veiklą reglamentuojančiame įstatyme, komiteto vadovas teigė kol kas negalįs to vertinti.

Ne pirmas kartas...

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė 15min.lt teigė visą laiką palaikiusi iniciatyvą dėl politizuotos žiniasklaidos uždraudimo. Tačiau pamačiusi, kokį dokumentą priėmė Seimas, ji teigė patyrusi šoką.

„Politinės partijos dar gegužės gale buvo įrašytos (įstatymo projekte, – aut. past.). (…) Pradiniame variante, kuris buvo svarstomas komitetuose, tikrai buvo įrašyta, kad politinės partijos taip pat negali būti viešosios informacijos rengėjais. Ir kiek aš girdėjau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto svarstymuose, diskusijos vykdavo tiktai apie datą – kada tokia pataisa galėtų įsigalioti. Bet niekur nevyko svarstymas dėl subjektų. Lieka neatsakytas klausimas – kuriuo momentu politinės partijos buvo išbrauktos“, – stebėjosi A.Žilinskienė.

Pašnekovė neslepia įtarianti, kad Seime įstatymo projektas perrašytas tyliai ir sąmoningai. Esą tai ne pirmas kartas, kai Seimas tyliai perrašo žiniasklaidos veiklos normas. Prieš keletą metų buvo panašus atvejis, kai parlamentarai sumanė save išbraukti iš viešų asmenų sąrašo, taip apribodami žiniasklaidos galimybes domėtis politikų veikla.

Seimas, į mūsų įstatymus diegdamas europinę direktyvą „Televizija be sienų“, iš Visuomenės informavimo įstatymo viešų asmenų apibrėžimo išbraukė politikus.

„Man tai primena istoriją, kuri buvo prieš kelerius metus Seime, kai Seimas, į mūsų įstatymus diegdamas europinę direktyvą „Televizija be sienų“, iš Visuomenės informavimo įstatymo viešų asmenų apibrėžimo išbraukė politikus. Direktyvoje apie tai nebuvo jokios kalbos, o finaliniame etape mes pamatome, kad apibrėžime staiga nebelieka politikų“, – prisiminė A.Žilinskienė.

Pasak jos, priėmus tokį įstatymą, jis tiesiogiai kertasi su viešosios informacijos rengėjų veiklos etikos principais.

Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai kol kas neįsigaliojo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime priimtų pataisų dar nepasirašė. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius