Didžiausio žmogaus teisių gynėjų ir įvairių Europos politikų pasmerkimo sulaukusi šio įstatymo dalis, kuri draudžia propaguoti homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius, turėtų būti pakeista nediskriminacine formuluote. Darbą baigusi ekspertų grupė siūlo įrašyti į įstatymą draudimą skatinti nepilnamečių lytinius santykius, neskirstant jų pagal seksualinę orientaciją. Raginama taisyti ir kai kurias kitas įstatymo dalis.
Per daug dviprasmybių
Vakar LŽ kalbinta darbo grupės vadovė, prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė pažymėjo, kad diskriminacinių nuostatų įstatyme neturi likti. „Atsisakoma tokių žodžių kaip „propagavimas" ir „homoseksualūs santykiai". Kitos dviprasmiškos, neaiškios ar pernelyg plačios nuostatos taip pat taisomos – tokių teisėje tiesiog neturėtų būti", – sakė ji.
Anot S.Cirtautienės, iš įstatymo siūloma eliminuoti lytinių santykių atskyrimą pagal jų pobūdį. „Tam tikru požiūriu atsižvelgta į premjero Andriaus Kubiliaus raginimą saugoti nepilnamečius nuo lytinių santykių rodymo ar propagavimo. Tačiau tai pernelyg platu. Tuomet reikėtų drausti filmus apie dviejų žmonių meilę. Juk tai privatus žmogaus gyvenimas, į kurį valstybė turėtų kuo mažiau kištis", – kalbėjo S.Cirtautienė.
Darbo grupės narių dėmesys nukrypo ir į draudimą skelbti informaciją, kuria „iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės". „Ji labai neapibrėžta, todėl žodžio „iškreipiami" nebus. Lieka tik „niekinamos", – aiškino prezidentės patarėja.
Darbo grupės parengtose pataisose dėl draudžiamos informacijos liks du punktai, susiję su seksualiniu gyvenimu: vienas draus lytinio geismo skatinimą, kitas – nepilnamečių lytinius santykius. „Tam tikrais atvejais, kai erotinio pobūdžio informacija ne visada susijusi su lytiniais santykiais, kyla problemų", – komentavo S.Cirtautienė.
Vienintelis ES
Prezidentės patarėjos teigimu, toks atskiras nepilnamečius nuo informacijos apie nuodėmingą gyvenimą saugantis įstatymas tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių priimtas tik Lietuvoje. Analogišką teisės aktą turi nebent Gruzija. „Kitose šalyse nepilnamečių apsaugą reglamentuoja bendresnio pobūdžio visuomenės informavimo įstatymai. Numatyti visų atvejų tiesiog neįmanoma: galiausiai tektų susidurti su akivaizdžiu asmens teisių ribojimu, saviraiškos laisvės ir net nepilnamečių teisių į privatų gyvenimą pažeidimu", – pažymėjo S.Cirtautienė.
Todėl, jos manymu, ir Lietuvoje minėto įstatymo apskritai nereikėtų. „Mūsų analizė rodo, kad jis gali padaryti daugiau žalos, negu duoti naudos. Kol kas žengėme pirmą žingsnį akivaizdžiai diskriminacinėms nuostatoms panaikinti. Vėliau vertėtų pagalvoti apie visišką šio įstatymo naikinimą ir nepilnamečių apsaugą nustatyti kitaip", – sakė S.Cirtautienė.
Išsisukti nepavyks
Įstatymo, kuris, kaip buvo numatyta, turėjo įsigalioti kitų metų kovą, projektą rengusio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pripažino, kad parlamente šis dokumentas turės būti pataisytas. „Negalėčiau apibendrintai sakyti, koks dabar yra Seimo požiūris. Tačiau, vertinant ES struktūrų reakciją, Europos Parlamento (EP) rezoliuciją, Seimo nariai turbūt supranta, kad įstatymą neišvengiamai teks taisyti. Kitaip Lietuva gali turėti problemų", – LŽ teigė jis.
Priminsime, jog Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą pasmerkė ne tik tokios nevyriausybinės organizacijos kaip „Amnesty International", bet ir EP. Prieš porą savaičių jis priėmė rezoliuciją, raginančią Lietuvą persvarstyti šį įstatymą.
Pataisas Seimui siūlysiančioje darbo grupėje, be S.Cirtautienės, dar dirbo žinomi teisininkai Edita Žiobienė, Gediminas Mesonis, Vytautas Mizaras ir vaikų psichiatras, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys Dainius Pūras.
