Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 16d. 07:00

Skelbia apie „pranašiškus lipdukus“ ir testais žalojamas smegenis, nors tai – netiesa

Latvijoje atliekamas koronaviruso testas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Latvijoje atliekamas koronaviruso testas

Feisbuke skelbiamas klaidinančios su COVID-19 susijusios informacijos kokteilis, kuriame skleidžiami pramanai apie koronaviruso infekcijai nustatyti skirtų testų žalą, nepagrįstai kuriamas įspūdis apie neva suplanuotą pandemiją.

„Nuo pat pirmos minutės žinojau, kad ne pandemijoje esmė, nes istorijos „memuarai“ demonstruoja, jog visi ryškūs pasaulio sprendimai daromi remiantis pandemijomis, karais ar dar visokiais kitais „marazmais“, – teigiama ilgame įraše socialiniame tinkle.

15min nuotr./Ištrauko iš įrašo socialiniame tinkle
15min nuotr./Ištrauko iš įrašo socialiniame tinkle

Per mažiau nei parą įrašu pasidalijo per 1,1 tūkst. feisbuko vartotojų, o didelį populiarumą nulėmė skaitytojų įsitikinimas, kad tekstą parašė ilgą patirtį sukaupusi embriologė, dirbtinio apvaisinimo praktikos pradininkė Lietuvoje.

Vis dėlto įrašą paskelbusi feisbuko anketa kelia įtarimą: nėra jokios asmeninės informacijos, profesiniame gyvenime ir feisbuke naudojama pavardė nesutampa, iki pasirodant klaidinančiam įrašui jokių kitų viešų įrašų anketoje nebuvo pateikiama.

15min bandė susisiekti su įrašo autore bei jos darbovietėmis, tačiau kol kas jokio atsakymo sulaukti nepavyko. Todėl negalime būti visiškai tikri, kad įrašo autorius tikrai yra tas asmuo, kuriuo dedasi.

„Pranašiškas pirkinys“

Įrašą autorė pradeda pasakojimu apie apsilankymą Londone įsikūrusiame Viktorijos ir Alberto muziejuje (angl. V&A museum), skirtame meno ir dizaino parodoms.

Ką tikrai žinome apie koronavirusą?
Ką tikrai žinome apie koronavirusą?

Apsilankiusi transporto priemonėms skirtoje parodoje „Cars“ įrašo autorė stebėjosi mokslinės fantastikos žanrui skirtais parodos akcentais.

„Išeinant iš parodos, dar įdomiau… pardavinėjo ženkliukus „keep your distance” (liet. laikykis atstumo) – tuo metu juokingas tas ženkliukas pasirodė, galvoju perku, man tiks, nes nemėgstu, kai parduotuvėje prie kasos skubėdami žmonės lipa „ant kulnų“, bet kaip matome dabar … ne tokia to ženkliuko esmė buvo…“, – pasakojama socialiniame tinkle.

Tiesa, kad pandemijos metu terminas „keep your distance“ siejamas su reikalavimu laikytis saugaus atstumo tarp žmonių, siekiant sumažinti COVID-19 sklaidą. Perspėjimų su tokiu tekstu yra miestų gatvėse, prekybos centruose.

Tačiau toks pat terminas naudojamas ir reguliuojant kelių eismą. Dar daugiau, identiško dizaino ženklas su užrašu „keep your distance“ Jungtinėje Karalystėje sutinkamas keliuose, perspėjant vairuotojus laikytis saugaus atstumo.

Ženklą galima rasti 87-ame JK kelių eismo taisyklių puslapyje.

15min nuotr./Įrašo autorės įvardintas „pranašiškas“ lipdukas, įsigytas parodoje apie automobilius
15min nuotr./Įrašo autorės įvardintas „pranašiškas“ lipdukas, įsigytas parodoje apie automobilius

Netikę standartai?

Feisbuke skelbiamo įrašo autorė piktinasi, neva COVID-19 testavimas yra tyrimo stadijoje. Teiginį pagrįsti bandoma kalbant apie tarptautinį kokybės standartą „ISO 15189“. Skaitant tekstą nesunku susidaryti įspūdį, kad įvardytas kokybės standartas turi įtakos testų rezultatų kokybei.

Vis dėlto ISO 15189 yra Tarptautinės standartizacijos organizacijos nustatyta veiklos praktika, apibūdinanti medicinos laboratorijose taikomą kokybės vadybos metodą. Kitaip tariant, šiuo standartu besiremiančios laboratorijos turėtų veikti vienodai kokybiškai visame pasaulyje.

Su COVID-19 testų rezultatais ar pačiais testais geriausios vadybos praktikos standartas turi mažai ką bendro, nes testams ir medicininėms laboratorijoms taikomi skirtingi reikalavimai.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, pagrindiniai reikalavimai, keliami molekuliniams SARS-CoV-2 reagentams, yra tinkamumas priemones naudoti in vitro diagnostikai tiriant ėminius iš žmogaus kūno, CE ženklinimas, reiškiantis, kad produktas laikomas atitinkančiu ES saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Specialiosios tarnybos Aleksote
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Specialiosios tarnybos Aleksote

Taip reikalaujama, kad testu būtų nustatomi 2–3 genai taikiniai, o tyrimo jautrumas ir specifiškumas siektų ne mažiau 95 proc. Visus šiuo kriterijus Lietuvoje naudojami COVID-19 testai atitinka.

„Lietuvoje naudojami saugūs ir standartus atitinkantys testai, kurių metu imamas mėginys iš nosiaryklės“, – teigiama SAM atsakyme 15min.

Nelemtas tikėjimas vadovėliais

Autorė įraše klausia, kodėl COVID-19 testas atliekamas intervencijos į žmogaus organizmą būdu. Tai pakankamai dažnai pasitaikantis klausimas, todėl rasti atsakymą į jį internete nėra sudėtinga.

Pavyzdžiui, Teksaso universiteto MD Andersono vėžio centro laboratorinės medicinos profesorius, infekcinių ligų specialistas, farmakologijos ir toksikologijos mokslų daktaras Micahas M. Bhattis teigia, kad tepinėlis iš nosiaryklės imamas siekiant tikslumo.

15min nuotr./Įrašo autorės reakciją į komentarą apie smegenį saugančią kaukolę
15min nuotr./Įrašo autorės reakciją į komentarą apie smegenį saugančią kaukolę

„Seilių ir kitų tipų tepinėlių efektyvumas yra tiriamas, o pirminiai duomenys atrodo daug žadantys. Tačiau vis dar laukiame detalesnių studijų, kad galėtume patvirtinti šių būdų efektyvumą“, – teigia M.M.Bhattis.

Labiau stebina įrašo autorės nuostata, neva imant nosies tepinėlį gali būti pažeistos žmogaus smegenys. Tai yra netiesa, o tokio pobūdžio klaidinanti informacija socialiniuose tinkluose sklando jau ne pirmą mėnesį.

Teiginį tikrino naujienų agentūrų AP, AFP ir Reuters faktų tikrintojai, britų BBC, Jungtinių Valstijų USA Today ir Science Feedback žurnalistai.

Vertinimas vieningas – atliekant COVID-19 tyrimą pažeisti barjero, skiriančio nosiaryklę ir smegenis, negalima. To išvengti padeda gamtos sukurtas barjeras: akytoji plokštuma, kurią sudaro kaulinis audinys. Tai reiškia, kad siekiant pasiekti smegenis reikėtų kone pragręžti kaukolę.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mobilus koronaviruso patikros punktas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mobilus koronaviruso patikros punktas

Vienas platinamą įrašą pakomentavęs asmuo bandė apie tai užsiminti ir sulaukė kiek netikėto neva mokslininkės atsakymo: „Gerbiu jus už jūsų tikėjimą viskuom kas pateikta vadovėliuose ir knygose!“

Perspėjimas apie nanodaleles

Įrašas tęsiamas perspėjimu, kad COVID-19 testuose naudojamos nanodalelės, kurios gali užteršti žmogaus organizmą. Konkrečiai kalbama apie į nosiaryklę kišamą pagaliuką su sterilia vata.

„Jau nėra paslaptis, kad ir šių testų atlikimui naudojamų „pagaliukų“ gamyboje yra naudojamos nano dalelės. <...> nano daleles galima programuoti, valdyti, atlikti su jomis įvairias manipuliacijas“, – teigia įrašo autorė.

Minimos „nanodalelės“ – bet kokios dalelės, kurių dydis svyruoja nuo 1 iki 100 nanometrų. Tai nebūtinai sveikatos apsaugoje naudojamas terminas, apibūdinantis iš esmės itin mažą objektą.

Informacija apie nanodalelių naudojimą COVID-19 testuose pasirodė dar gegužę. Merilendo universiteto medicinos mokyklos mokslininkai teigė sukūrę būdą, kuris, anot jų, leistų sukurti tikslų ir greitą koronaviruso testą.

Teste būtų naudojamos aukso nanodalelės, tačiau jų vieta – mėgintuvėlyje esančiame skystyje, ne ant į nosiaryklę kišamo pagaliuko. Mokslininkų vertinimu, nanodalelės sumaišytos su skysčiu ir iš nosiaryklės paimtu pavyzdžiu pakeistų skysčio spalvą, jei mėginys būtų teigiamas.

Patikimuose šaltiniuose nepavyko rasti informacijos apie testuose naudojamas priemones, kurių metų į žmogaus organizmą būtų tyčia dedamos nanodalelės.

Svetimos problemos

Vienas pagrindinių įrašo akcentų – autorės priešiškumas reguliariam medicininio personalo testavimui dėl COVID-19. Dalis įrašą komentavusių feisbuko vartotojų situaciją siejo su Lietuva, nors teksto autorės pasipiktinimas skirtas jos darbovietei Jungtinėje Karalystėje.

JK Nacionalinės sveikatos tarnyba (NHS) skatina savanorišką sveikatos sistemos darbuotojų testavimą kiekvieną savaitę, siekiant užkirsti kelią ligos sklaidai ligoninėse ir laboratorijose.

Įrašo autorės teigimu, laboratorijų vadovybė sukuria situaciją, kai savanoriškumo nelieka, o praktika tampa privaloma. Siekdami patikslinti situaciją, pabandėme susisiekti su ligonine, kurioje dirba tariama įrašo autorė, tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukėme.

15min vertinimu, feisbuko įraše pateikiama klaidinanti ir iš dalies klaidinanti informacija. Muziejuje nusipirktas kelio ženklo lipdukas toli gražu nereiškia, kad pandemija buvo suplanuota, COVID-19 testai smegenų nepažeidžia, o „kontroliuojamos nanodalelės“ į žmogaus organizmą patenkančiose testo dalyse nėra naudojamos.

Patikimi šaltiniai

Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.

Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, kilo klaidinančios informacijos banga, kartais tyčia skatinama užsienio valstybių.

Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Komentarai: 7

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

11:42
10:55
10:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min