Dabar populiaru
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne
Publikuota: 2019 sausio 26d. 21:59

Skinhedai Lietuvoje (2). „Kiekviena našyfkė turėjo būti užtarnaujama“

Skinai_02 Tik 15min
Skinai_02

Tai pirmoji interviu dalis su vienu iš aktyvių Lietuvos skinų judėjimo narių. Savo tapatybės jis nesutiko viešinti, nenorėdamas sulaukti dar daugiau dėmesio iš teisėsaugos struktūrų ir drauge iš savo aplinkos žmonių. Pasak jo paties, šio pokalbio tikslas – kad visuomenė daugiau sužinotų apie šį judėjimą ne tik iš policijos ir juos sekančių teisėsaugos institucijų, bet ir iš judėjimo vidaus. Šioje dalyje pasakojama apie skinų judėjimo Lietuvoje veiklą seniau, naujų narių atrankos elementus ir kodėl krepšinio komandos „Rytas“ ultros dėl savo tautybės nepritapo prie skinų judėjimo.

Redakcija nepalaiko ir neskatina skleidžiamų idėjų, tačiau mano, kad būtina žinoti apie jų egzistavimą ir tokią žmonių grupę šalia mūsų.

Pašnekovo kalba redaguota minimaliai.

„Iki du dešimtų metų judėjimas visai kitoks“

„Iki du (tūkstančiai, – red. past.) dešimtų metų, tada buvo jų judėjimas visai kitoks. Niekada gyvenime pas skinus nebuvo prieita prie tokio lygio, kad kalėjimai būtų. Tada buvo paprastas gyvenimas.

Muštynės su antifašistais, pavyzdžiui. Tai buvo pagrindinis tikslas – pasimušti su antifašistais. Eina koncertas, susirenka dvidešimt žmonių mūsų, nu, įbėga į koncertą, nu, susimuša ir viskas. Niekas iš tų antifašistų pareiškimų nei nerašo, nei ten pareigūnai atvažiuoja. Visi išsilaksto, viso gero. Viskas. Smagu ir tiem, ir tiem. Pasikapojo, pasikapojo.

Ir tie karai vyko. Karts nuo karto eini, mieste su buduliais pasikapoji. Savo tiesą įrodai – Lietuva lietuviams. Viskas. Bet tada žmonių buvo ten dvidešimt, trisdešimt. Mėnesį pabūna – penki išeina. Penki kitą kartą ateina, pabūna, išeina. Kaip ir nieko rimto.“

„Skinuose pagrindinis dalykas yra veikla“

„Po 2008 metų kovo 11-osios, kai buvo eitynės, vasarą susirinko 50 žmonių. Tai buvo dar Žalgirio stadione senam. Žmonių, kurie yra pasiruošę kovot. Vėliau 5 dingo. 10 dingo. Galų gale palaipsniui per porą metų iš tų 50 liko 2. Bet esminis dalykas, matai, po tokio rezonanso prisijungė 50 žmonių!

Realiai yra judantys ir nejudantys pas mus, skinuose. Skinuose veikla yra pagrindinis dalykas. Vieni užsiima, pavyzdžiui, kovo 11-osios eitynių organizavimu. Skinday'sų organizavmu. Tik tai ir daugiau niekuo. Jie užsiima tūsais, reklama. Kita chebra juda jau ant akcijų ir nusikaltimų.

Per mėnesį bent kartą visa chebra susibėgam pabendrauti kaip čia kam sekasi. Ir tada jau pasikalbam, kaip judėjimas pats vyksta.“

Vidmanto Balkūno nuotr. /Skinų eitynės 2008-aisiais metais
Vidmanto Balkūno nuotr. /Skinų eitynės 2008-aisiais metais

„Kiekviena našyfkė turėjo būti užtarnaujama“

„Buvo seniau labai svarbu balti šniūreliai. Seniau trispalvės ant bomberio šiaip sau nenešiosi. Našyvkių „Skinheads“ irgi nenešiosi. Kiekviena našyvkė turėjo būti užtarnaujama. Į chebrą patekti buvo realiai sunku.

Mano nuomone, tai buvo perdėtas dalykas, nes nevyko nieko tokio įspūdingo. Kad patekti į tą chebrą. Negrėsė srokai dideli. Tai eiliniai chuliganai. Ten buvo perdėta. Bet tada buvo tvarka tokia.

Turėjai įrodyti viską. Kaip bendrauji ar tvarkingai lietuvių kalba kalbi, ar be klaidų rašai. Viskas buvo tikrinama. Skinday'sai buvo pamokomieji. Pavyzdžiui, muštynės bokso. Ar normaliai mušiesi, ar psichologinė būsena yra normali. Ar alkoholiu nepiktnaudžiauji, ar nerūkai žolės.

Pavyzdžiui, dažnai pasitaikydavo atvejų, kad rūko žolę, jie to net nežinodavo, kad mes prieš tai esam. Tiesiog jie galvodavo, kad užrūkysiu žolės ir kietai bus. Ir tiesiog skrisdavo iš ten ir viskas.

Ir laiko tas išbandymas. Realiai pusę metų. Vėliau jau paima į gatvę eiti. Ar gatvėje, mušantis prieš daugiau žmonių, nepabėgs. Ir, aišku, pagrindinis – ar neišduos policijai.“

„Už kiekvieną slavišką žodį buvo privaloma padaryti 20 atsispaudimų“

„Skinkempai buvo labai stiprus dalykas iš mūsų pusės. Paskutinis buvo prieš du metus. Tai būdavo ištvermės, grynai ištvermės parodymas. Kas yra kas. Žygis 50 km minimum. Jisai vyksta visą parą. Be telefonų, be nieko. Tikras žygis. Ir žmonės veda, kai kurie vyresni skinai. Tai būdavo žiauru. Skinkempai būdavo žiauresni, negu kariuomenėj būtų.

Būdavo tokių minčių, kad jau geriau mėnesį atsėdėti, negu jį praeiti. Prasideda ėjimas, ir tu negali jau pasakyti nė vieno slaviško žodžio. Viskas. Už kiekvieną slavišką žodį, už kiekvieną ne tokį žodį būdavo privaloma daryti 20 atsispaudimų. Visiems. Negalėjai rūkyti kažkur kur nori. Tiesiog buvo žygis.

Per tą žygį ne esmė, kiek eina žmonių, bet tau duoda, pvz., 100 kg sveriantį maišą. Ir privalai nešti su visais. Ir visą kelią tu neši, neši ir nežinai, kas bus toliau. Eini, eini, tau niekas nieko nesako, tiesiog eini. Ir taip visą parą, bet laiko niekas nežino. Prasideda anksti šeštadienį, baigiasi sekmadienį vakare.“

„Nepraėjai skinkempo – būsi paskutinis lochas“

„Pakeliui sustoji. Numeti tą. Pribėga prie tavęs draugas. Tu jau visas užsi... Ir tau pasakyta – tu privalai jį sumušt. Tu privalai jį sumušt. Jis bėga į tave ir tu pradedi muštis su juo. Pradedi kapotis. Tu taip jau psichologiškai palūžęs, pvz., ėjęs 40 km, jau jėgų neturi. Bet privalai kapotis ir viskas. Tada skinkempas buvo įrodymas to dalyko. Ar tu vertas būti skinuose.

O toliau užriša akis, ateini prie kelio kokio nors ir tau tiesiog pasako – va, matai mišką tamsoj? Ir dabar bėgi. Bėgi ir iš galo, kuris bėgs, jeigu tave pagaus – tu nepraėjai skinkempo – tu būsi paskutinis lochas. Ir bėgi tada mišku.

Bėgi, bėgi, bėgi iki kol ugnį pamatai ir vėl bėgi, bėgi, bėgi. Pribėgi, ten randi maisto. Ir toliau taip tęsiasi viskas. Psichologiškai kurie nepalūždavo žmonės, kurie praeidavo, būdavo realiai užsitarnavę. Pastoviai kiekvienas turi eiti. Ir mums tai buvo pagrindinis dalykas. Nes tai yra parodymas savęs. Ne kiekvienas pereina tą dalyką.

Jeigu vienam bloga – kiti tempia tą. Šimto kilogramų tą dalyką tempia ir dar tą žmogų tempia kartu. Bet čia yra vienybė. Kaip reikėtų elgtis gyvenime. O po to įrodymas jau praeina po metų. Po dvejų.“

„Rytfaniai nusprendė, kad į skinus nieks nepriima, ir nusprendė būti antifa“

„Ryto ultros niekada negalėjo būti prie mūsų. Dėl to, kad pas juos tribūnoj dauguma buvo iš nemenčinių visokie lenkai, ir mūsų idėjos su jais nelabai rišosi. Kažkada padarė savo koncertą ir pasakė, kad tai „visom tautom skirtas koncertas“. Mes juos užpuolėm dėl tų dalykų.

Tada susikirto galutinai mūsų keliai. Po to jau viskas ne į tą pusę. Tada rytfaniai nusprendė, kad į skinus nieks nepriima, ir nusprendė būti antifa. Čia yra tiesa. Ir jie nusprendė eiti tenai, nes ten priims.

Jiems patiko aprangos, kaip ir pats stilius, ir sunki muzika. Jau trys metai kaip yra tenai. Jie mūsų prisibijo. Pamato žiniasklaidoje apie mus kažką. Ir jie žino, kad mes ne tinginiai. Kad mes galėsim paimti, jeigu kažkas.“

Sekmadienį skaitykite antrąją interviu dalį su vienu iš aktyvių Lietuvos skinų judėjimo narių. Šioje dalyje bus pasakojama apie Lietuvos skinų filosofiją, jų požiūrį į užsieniečius, seksualines mažumas ir kaip skinai slapstosi nuo pareigūnų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

00:56
00:45
00:26

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min