„Antradienį buvo nelabai daug traumų, pirmadienį – apie 20. Tačiau sausio 10–16 dienomis suskaičiavome net 305 traumų atvejus. Daugiausia pasitaiko rankų, kojų, šonkaulių lūžių, galvos sumušimų, kirstinių žaizdų“, – „15min“ sakė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė.
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės atstovė spaudai Vanda Grigaliūnienė taip pat patvirtino, kad medikai sulaukia daug slidžiose gatvėse susižalojusių pacientų. „Turime praėjusios paros – sausio 17-osios – statistiką. Tądien kreipėsi 168 žmonės, 66 iš jų – dėl sužeidimų paslydus. Tai tikrai daug“, – sakė ligoninės atstovė. Ji vardijo, kad besikreipusieji į medikus patyrė rankų, kojų, šonkaulių, stuburo lūžių, pasitempė ar susimušė įvairias kūno dalis.
Formuosis plikledis
Sostinės gyventojų traumas gydantys medikai artimiausiu metu atsipūsti greičiausiai negalės. Mat sinoptikai šiandien ir per kelias ateinančias paras žada plikledį, o sostinės gatves valančios bendrovės nespėja atlikti darbų.
„Automobiliai nespėja kiemsargiams atvežti smėlio ir druskos mišinio, nes beveik visur reikia pabarstyti. Paskui palyja, smėlį nuplauna ir vėl iš naujo reikia barstyti. Tai taip išeina, kad šaligatviai daug kur, ypač kiemuose, yra slidūs“, – sakė bendrovės „Grinda“, valančios šaligatvius Antakalnyje, Verkiuose ir Žirmūnuose, direktorius Gediminas Bernadišius.
Pašnekovo teigimu, kur kas efektyviau būtų barstyti slidžius šaligatvius druska, tačiau jos naudojimui priešinasi aplinkosaugininkai.
„Druska tirpdo ledą, bet kenkia augalijai. O smėlis teduoda šiurkštumą, geresnį sukibimą su batais. Kitokio kelio nėra, kaip naudoti jų mišinį“, – sakė „Grindos“ atstovas. Jis pridūrė, kad šiuo metu šaligatviai nebūtų padengti slidaus ledo sluoksniu, jei nuo jų būtų buvęs laiku nuvalytas sniegas.
Gatves ir šaligatvius valančioms bendrovėms nespėjant pasirūpinti gyventojų saugumu, medikai ragina tai daryti patiems. Vilniaus GMP stoties direktoriaus pavaduotoja V.Pumputienė patarė nusipirkti specialias ant batų kulno dedamas apsaugas. „Jų būna žvejų parduotuvėse. Jeigu kas gali, tegul nusiperka, nes tai palengvina vaikščiojimą, slidumą sumažina. Tarsi stabdis ant kulno“, – sakė V.Pumputienė.
Kreipiasi į draudikus
Kaip „15min“ sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė Ernesta Dapkienė, bendrovė per dieną kol kas sulaukia maždaug 30 slidžiose gatvėse susižeidusių gyventojų kreipimųsi dėl draudimo išmokos. Tačiau ateityje, kai žmonės išsigydys traumas ir turės tai liudijančias medikų pažymas, tokių kreipimųsi tikimasi sulaukti gerokai daugiau.
E.Dapkienės teigimu, susižalojusio žmogaus gaunama išmoka priklauso nuo to, kiek jis anksčiau įvertino savo nelaimingų atsitikimų draudimą. „Jeigu jis pasirinko 10 tūkst. Lt, išmoka už vieno kaulo lūžį, jeigu žmogui neprireikė operacijų, sieks nuo 500 iki 1 000 Lt. Tai priklauso nuo to, kokioje kūno dalyje yra kaulas“, – aiškino pašnekovė.
Paklausta, ar gali gyventojai išsireikalauti patirtos žalos atlyginimo iš deramai gatvių neprižiūrinčių bendrovių, E.Dapkienė sakė, kad tai jie gali padaryti teisiniu būdu.
