Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pristatyta Smiltynės jachtų uosto akvatorijos ir žemės sklypo detaliojo plano koncepcija, kurią parengė bendrovės „Andrijauskas ir partneriai“ Klaipėdos architektų biuras.
Ambicingas projektas įstrigo
Jachtklubo savininkų bendrovės „Dommo Nerija” įkurtos viešosios įstaigos „Klaipėdos jachtklubas” direktorius Kęstutis Taletas teigė, jog grįžtama prie planavimo proceso pradžios, nes prieš trejus metus architektūriniame konkurse išrinkto projekto taip ir nepavyko realizuoti. Bendrovės „Arso” pateikta projekto idėja, architektų bendruomenės įvertinta itin palankiai, deja, nesulaukė derinančių žinybų palaikymo. Anot investuotojų, projektas numatė apie 15 tūkst. kv.m užstatymą, tam nepritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Bandymai koreguoti projektą nebuvo sėkmingi, galiausiai bankrutavo jį rengusi kompanija. Naują detaliojo plano koncepciją Ekspertų tarybos svarstymui pateikę jachtklubo valdytojai akcentavo, jog šįkart planuojama tik 7000 kv.m užstatymas. „Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas yra ir bus, mes nebematome prasmės kovoti dėl didesnių apimčių projekto įgyvendinimo“,- sakė K. Taletas.
Kitas motyvas skubinti Smiltynės jachtų uosto antžeminės dalies projektavimą – š.m. birželį Smiltynėje prasidedantys jachtų uosto krantinių ir inžinerinės infrastruktūros rekonstrukcijos darbai. „Krantinės atsinaujins, norime atnaujinti ir žemės sklype esančius pastatus, kad jachtklubo svečiams galėtume teikti gero lygio paslaugas“,- teigė VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ vadovas. Anot K. Taleto, po rekonstrukcijos Smiltynės jachtų uoste galės švartuotis iki 70 įvairių gabaritų jachtų, per regatas – iki 100.
Kompromisas – Žvejų kaimelio stilistika
Projektuotojų parengta uostelio žemės sklypo detaliojo plano koncepcija, anot autorių, yra kompromisinis variantas, kuris turėtų tenkinti visas puses. Kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko bendrasis planas šioje vietoje skatina plėtoti tradicinę architektūrą, projekto autoriai būsimajam jachtklubui pasiūlė žvejų kaimelio stilistiką. Glaudžiai sustatytuose mediniuose pastatuose numatytos patalpos uosto administracijai, viešbučio kambariai svečiams, sandėliukai, dušinės, kt. svečių reikmėms būtinos patalpos bei paslaugos. Aplink sklypą suplanuota 120 vietų automobiliams statyti, nors Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija jų pageidautų trečdaliu mažiau.
Posėdžio dalyviai ir svečiai „kompromisinį“ siūlymą įvertino kritiškai. Pasiūlyta žvejų kaimelio stilistika esą neturi nieko bendro su Smiltyne, kuri nebuvo žvejų kaimas, čia buvęs vilų rajonas.
Posėdyje dalyvavę buriuotojų bendruomenės atstovai išreiškė savo susirūpinimą dėl to, kad investuotojai nesirūpina tuo, jog jachtklube išliktų elingas, jachtų remonto dirbtuvės, kad nenumatyta vieta jachtų saugojimui žiemą. Kęstutis Taletas žadėjo, jog būsimųjų pastatų fukcija dar bus aptariama su Lietuvos buriuotojų sąjunga. Tai, kad jachtklubas, pirmiausia, turi tarnauti buriuotojams, jachtų savininkams bei tenkinti jų poreikius, akcentavo ir Ekspertų tarybos nariai.
Rekomenduotas naujas konkursas
Pateiktai detaliojo plano koncepcijai ekspertai nepritarė. Pastabose akcentuota, jog LAS KAO Architektūros ir urbanistikos eskpertų taryba neigiamai vertina praktiką, jog nerealizuojami viešą architektūrinį konkursą laimėję projektai. „Tokiu atveju, kai projektas visuomenei reikšmingoje vietoje negali būti realizuotas dėl objektyvių priežasčių, siūlome skelbti pakartotinį konkursą, tikslinant jo sąlygas, užduotį ir tokiu būdu ieškant naujų teritorijos plėtros sprendimų“,- konstatuota išvadose. Projekto iniciatoriams ir autoriams rekomenduota siekti, kad detaliojo plano koncepcijos sprendiniai, atitinkantys naudotojų (jachtklubo) interesus, bei teritorijoje galiojančius planavimo dokumentus, taptų pradiniais duomenimis naujam architektūriniam komplekso konkursui rengti, o galutinius sprendinius ir architektūrinę išraišką formuoti atsižvelgus į būsimo konkurso rezultatus.
