Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 5d. 13:36

Socialdemokratai rado dar vieną ginklą urėdijų reformai stabdyti

Miškininkų ir urėdų piketas prie Seimo
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Miškininkų ir urėdų piketas prie Seimo

Opozicinė socialdemokratų partijos frakcija tikina ruošianti dokumentus ir vėliausiai kovą ketinanti pateikti siūlymą dėl urėdijų reformos prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Socialdemokratai mano, kad Miškų įstatymas galėjo būti priimtas pažeidžiant Konstituciją, o dabar reforma vykdoma nesilaikant įstatymo ir Darbo kodekso.

Miškų įstatymą Seimas priėmė pernai liepos 11 dieną, tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija tik dabar, praėjus pusmečiui, nutarė pamėginti surinkti parašus ir Seimo vardu kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar šio įstatymo priėmimo procedūra buvo teisėta.

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas sako, kad iki šiol minčių apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą nebuvo, nes socialdemokratai buvo nusivylę, kad reformai kelio nepavyko užkirsti.

„Buvome šiek tiek nusivylę, kad nepavyko mums apginti teisingos reformos ir gal buvom nuleidę rankas, bet dabar, pamatėme, kad to įstatymas nėra tinkamai vykdomas, ir norime taisyti susidariusią situaciją. Vienas iš tokių dalykų, kuris užkliuvo yra teisinė pusė ir, matyt, artimiausiu metu... Aš negarantuoju, kad mes kreipsimės iš tikrųjų, bet mes svarstome tokią galimybę. Duokite mums dar savaitę laiko, nes jau tiek laiko nesikreipėme, tai 12 dieną susirinksime ir mūsų teisininkai pasakys, ar turime tokią galimybę“, – 15min sakė J.Olekas.

Pasak jo, minčių apie galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą socialdemokratams kilo po pokalbių su teisininkais.

„Mums patarė specialistai teisininkai, kad galėtume ginčyti priėmimo procedūrą“, – teigė J.Olekas.

Lygiai tą patį savo priimtoje rezoliucijoje siūlo gruodį susibūręs sąjūdis „Už Lietuvos miškus", tačiau J.Olekas tvirtina, kad socialdemokratai šią idėją perėmė ne iš sąjūdžio.

„Aš nežinau, kas jiems patarė, bet mums patarė teisininkai tokį kelią. Čia gal mūsų nuomonės panašios yra labai“, – sakė jis. J.Olekas nesutiko atskleisti patarimą socialdemokratams davusių teisininkų pavardžių.

Be kreipimosi į Konstitucinį Teismą, socialdemokratai dar planuoja raštu suformuluoti klausimus aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui ir pareikalauti paaiškinimo, kodėl iki šiol nėra sukurta nauja įmonė – Valstybinė miškų urėdija.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Sysas ir Juozas Olekas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Sysas ir Juozas Olekas

Rengs mitingą

Dėl to paties piktinasi ir sąjūdžio „Už Lietuvos miškus" pirmininkas Gintautas Kniukšta, penktadienį kartu su J.Oleku kalbėjęs Seime surengtoje spaudos konferencijoje.

„Susidarė teisinė kolizija, kad šiandien, sausio 5 dieną, nėra aišku, kas valdo Lietuvos miškus. Nėra naujos įmonės. Bandėme ieškoti naujos įmonės įstatų, jų taip pat nepavyko aptikti. Nuostoliai, kurie jau dabar skaičiuojami vien Telšių urėdijoje – 600 tūkst. eurų. Kas atlygins tuos nuostolius? Ministras? Kolegialiai Vyriausybė?“ – klausė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gintautas Kniukšta
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gintautas Kniukšta

G.Kniukšta pranešė, kad sausio kitą savaitę, ketvirtadienį, prie Vyriausybės dėl to bus rengiamas miškininkų mitingas.

Lietuvos Miško ir miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad miškininkus labiausiai erzina nežinomybė, todėl dalis jų nusprendžia patys savo noru išeiti iš darbo.

Mūsų federacija aktyviai įsijungė į šį procesą ir sustabdė nelegalų darbą valstybinėje įmonėje, kas būtų didelė gėda visai Lietuva, - teigė I.Ruginienė.

„Labai man apmaudu, kad dalis profesionalių, sąžiningų darbuotojų apsisprendė palikti sistemą ir nepereina dirbti į naują įmonę. Tokį sprendimą, be abejo, priima daugiausia bendrųjų reikalų darbuotojai, medelynų darbuotojai, kurie nemato savęs naujos struktūros sistemoje, bet, liūdna, kad ir miškininkai. Netikėjimas reformos sėkme, neapibrėžtos funkcijos, abejonės dėl socialinių garantijų ateityje, dialogo stoka lėmė žmonių apsisprendimą išeiti“, – sakė ji.

Pasak jos, vykdydama reformą ministerija nesilaiko Darbo kodekso ir laiku neinformuoja žmonių apie pokyčius ir galimą atleidimą iš darbo.

„Žmogus yra pakabintas ore, jis nežino, ką daryti, kaip elgtis atėjus Naujiems metams, nes jam buvo pasakyta, kad tuoj bus įsteigta nauja įmonė ir jis gal galės įspėjimo laikotarpį atidirbti naujoje įmonėje neaišku kokiomis sąlygomis. Mūsų federacija aktyviai įsijungė į šį procesą ir sustabdė nelegalų darbą valstybinėje įmonėje, kas būtų didelė gėda visai Lietuva“, – aiškino profsąjungos atstovė.

Buvęs Telšių miškų urėdijos Mostaičių girininkijos girininkas Petras Budvytis konferencijoje sakė nutaręs išeiti iš darbo, nes nebeapsikentė spaudimo. Jis tikino, kad visi miškininkai dabar paversti kone valstybės priešais ir kaltinami miškų kirtimu, nors metinę kirtimo normą tvirtina Vyriausybė.

„Visuomenė paskui kaltina mus, kad jie, atsiprašau, urodai, bebrai, vagys. Bet mes esame valstybės tarnautojai“, – guodėsi jis.

Viceministras: Procesus stabdė patys urėdai

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas 15min teigė, kad reforma vėluoja nestipriai ir tik dėl pačių jos priešininkų urėdijose kaltės. Priešinimosi reformai įrankiu ministras mato ir socialdemokratų svarstymus apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, tačiau pabrėžia, kad tai – politikų teisė.

„Kol vyksta tas jautrus laikotarpis, perėjimas ir pertvarka, tai daugelis žmonių naudojasi ta galimybe būti matomi viešai ir tokiu būdu pelnyti dėmesį ir rinkėjų palankumą“, – kalbėjo jis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./AM viceministras Martynas Norbutas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./AM viceministras Martynas Norbutas

M.Norbuto teigimu, jau pirmadienį ministerija paskelbs naujienas apie naujos įmonės sukūrimą. Tą pačią dieną ketinama pateikti ir tikslius skaičius, kiek darbuotojų nutarė nelikti dirbti sistemoje po reformos. Dabar, pasak viceministro, sklando daug gandų ir skaičiai nuolat kinta. Dar ketvirtadienį BNS naujienų agentūrai jis sakė, kad iš darbo išeiti gali apie 300 miškų sistemos darbuotojų.

Jis akcentavo, kad urėdijų reforma – neeilinis įvykis, nes pertvarkomos vienu ypu net 42 įmonės. Jis pripažino, kad procesas nėra paprastas ir šiek tiek vėluoja.

„Tai, kad nėra vienos įmonės, tai buvome kaltinami mes ir dėl to, kad per daug skubame pernai ir neįsigaliojus įstatymui rengiamės konsolidacijai. Buvome kaltinami tų pačių žmonių. Taip, mes rengėmės, bet pokyčiai gali vykti tik įsigaliojus įstatymui, o jis įsigaliojo sausio 1 dieną, tai šiomis savaitėmis ir vyksta procesai. Senosios įmonės šiuo metu veikia, kitą savaitę, matyt, jau kalbėsime apie kitą situaciją“, – teigė M.Norbutas.

Jis tikino, kad procesus apsunkino patys urėdijų vadovai. Esą jie nevykdė reorganizacijai būtinų procedūrų, įpareigojimų informuoti darbuotojus apie permainas, o susibūrusios visuomeninės organizacijos ragino nesutikti dirbti naujoje įmonėje.

„Buvo keisti įvairūs elektroniniai laiškai urėdijų darbuotojams, sąjūdžio atstovų raginimas nepereiti į vieną įmonę ir jokiu būdu nedirbti. Mes turime unikalią situaciją Lietuvoje, matyt, kai visuomenininkai ir profesinės sąjungos atstovai sėdėdami šalia, ragino žmones netekti darbo. Matyt, dažniausiai mes turime priešingus procesus, kai buriamasi tam, kad darbus išsaugotų ir pasigerintų sąlygas, o čia žmonės buvo raginami netekti darbo", – teigė M.Norbutas.

Viceministras tikino, kad konsolidacija vykdoma „pačiu saugiausiu darbuotojams“ – prijungimo, o ne restruktūrizacijos būdu, todėl darbuotojų tėra prašoma sutikti dirbti kitoje įmonėje, o ne jiems išdalijami atleidimo lapeliai.

Anot jo, pinigų išeitinėms kompensacijoms tiems darbuotojams, kurie nutars sistemą palikti, tikrai užteks, nes urėdijos šiuo metu sąskaitose turi apie 40 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

49:40
01:06
01:03

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min