„Žiniasklaidos priemonės šiandien turi labai aiškiai deklaruoti visus įkainius, yra labai aiškiai apribotos kaip, kiek ir ką gali skelbti internete, ir visi aiškiai mato, nėra jokios konkurencijos.
Tuo tarpu socialiniai tinklai, jie nieko nedeklaruoja – nei įkainių, nei mes žinom, kas tas skleidėjas. Esame visiškai priklausomi nuo partijų sąžiningumo, kiek, ką jos deklaruos, ir visiškai nežinom, tos nematomos pusės, kur gali bet kuris pilietis paskelbti reklamą, politinę iš esmės, ir niekada mes nesužiūrėsim ir nesukontroliuosim, nei už kiek, nei kaip skelbė“, – kalbėjo A.Žilinskienė.
VRK nepajėgi sužiūrėti paskyrų
Jos teigimu, socialiniai tinklai galimus reklamavimosi pažeidimus vertina patys, tačiau esą neaišku kaip.
Taip pat, anot A.Žilinskienės, nėra sureguliuota nuomonių formuotojų sritis – nežinia, kada jų skleidžiama informacija apmokėta, o kada jie tai daro savo iniciatyva.
„Ar VRK turėtų bėgioti paskui kiekvieną rinkėją, tikrinti kiekvieną paskyrą? Tų paskyrų yra labai daug, socialinis tinklas yra labai didelis, informacijos yra labai daug. Matyt, čia reikėtų atskirti tą poziciją, kas yra politinė reklama, kas yra saviraiškos laisvė“, – ragino VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė ir tikino, kad VRK neturi tokių pajėgumų, kad viską sužiūrėtų.
Ji taip pat kėlė klausimą, ar VRK turėtų reaguoti į neatlygintinai skleidžiamą agitaciją.
„Pats laikas pakeisti teisinį reguliavimą ir peržiūrėti, ar tikrai agitacijos draudimo laikotarpiu negalime dalintis tam tikromis žinutėmis, ar agitacija yra nešiojimas tam tikrų aprangos detalių, su tam tikrais elementais. Pavyzdžiui, šiais metais mes turėjome žirniukus“, – nurodė VRK pirmininkė.
Jos nuomone, reglamentavimas galėtų keistis ir taip, kad visi kampanijos dalyviai būtų įpareigoti deklaruoti savo socialinių tinklų paskyras arba sąskaitas, iš kurių apmokama juose skleidžiama reklama: „Kad mes galėtume žinoti ir pasidalinti su feisbuku, ir sakyti, kad būtent iš tos sąskaitos apmokėta reklama yra galima, o visa kita – nebūtų galima įsigyti.“
Neaišku, ar reguliavimas veiktų
Buvęs VRK narys teisininkas Justinas Žilinskas diskusijos metu pažymėjo, kad siekiant sureguliuoti politinės reklamos sklaidą, bandoma „sugaudyti pinigus, kurie galbūt nelegaliai ateina į rinkiminę kampaniją“.
Jis svarstė, ar reklamos sklaidos reguliavimas socialiniuose tinkluose veiks – esą to siekiant turėtų būti deklaruojama reklama, perkama iš nuomonių formuotojų.
Anot komunikacijos specialisto Arijaus Katausko, kai kurias paskyras socialiniuose tinkluose galima būtų traktuoti kaip informacijos kanalus, svetaines. Jas sukontroliuoti esą būtų galima „tik per pinigus“.
„Jeigu už tai buvo sumokėta, čia vienareikšmiškai buvo reklama. Jeigu tai yra žmogaus asmeninė nuomonė ir mūsų atitinkamos struktūros negali pateikti duomenų, kad už tai buvo sumokėta, [...] tai yra asmeninė nuomonė“, – dėstė jis ir teigė, kad redakcijos Lietuvoje palaikymo rinkimuose įprastai kažkam nereiškia. Savo ruožtu nuomonės formuotojas tą gali daryti laisvai.
Apie kitas galimas porinkimines teisėkūros iniciatyvas daugiau – čia.
