Norėjo būti vairuotojas
Kaune gimęs ir augęs D. Tamašauskas pasakoja, kad vaikystė ir jaunystė buvo labai spalvingos. Būdamas paauglys mėgo sportuoti, klausytis muzikos, nemažai laiko praleisdavo ir prie knygų. Svajodamas apie ateitį Deividas dažniausiai save įsivaizduodavo autobuso vairuotoju, todėl kad būtent tokį darbą dirbo vaikino tėtis. Ilgainiui, nors tėvo autoritetas nesumažėjo, ši profesinė svajonė išnyko, o kitų vis neatsirasdavo.
Po mokyklos vaikinas apsisprendė nestudijuoti, o atrasti savo kelią, įdomią ir pačiam patinkančią veiklą buvo sunku. Nelengvai Deividui klojosi ir su darbine patirtimi. Tada vaikinas pradėjo ieškoti naujų patirčių, saviraiškos galimybių ir visai netyčia rado informaciją apie projektą „Atrask save“, kurio viena iš krypčių – savanorystė.
Apie neatlygintiną veiklą, jos naudą vaikinas buvo girdėjęs nemažai. Taip pat ir kelias istorijas, kaip savanorystė pakeičia gyvenimą, tačiau tada, kad jo istorija bus būtent tokia, nesitikėjo.
Apie neatlygintiną veiklą ir jos naudą vaikinas buvo girdėjęs nemažai. Taip pat ir kelias istorijas, kaip savanorystė pakeičia gyvenimą, tačiau tada, kad jo istorija bus būtent tokia, nesitikėjo. Vis dėlto, galimybės sudalyvauti projekte „Atrask save“ Deividas neatmetė. „Savanoriauti mane pastūmėjo noras gyvenime judėti į priekį, įgyti naujų patirčių, būti nors truputį naudingu visuomenei“, – pasirinkimą argumentavo pašnekovas.
Taigi vaikinas susisiekė su organizatoriais ir tapo paramos organizacijos „Ištiesk pagalbos ranką“ savanoriu. Tada, anot Deivido, ir prasidėjo visai kitas gyvenimas.
Tapo jautresniu žmogumi
Savanoriaujant vaikinui daugiausiai teko dirbti su labdara, teikti paramą neturtingiems ir likimo nuskriaustiems žmonėms. Tai padėjo iš arčiau pažinti jų kasdienybę, gyvenimo sunkumus, pažvelgti į visuomenę kitu kampu. Suvokti, kad yra daug žmonių, kuriems reikalinga vienoka ar kitokia pagalba, kuriems būtina ištiesti ranką.
„Tai mane padarė socialiai jautresniu, geresniu ir pilietiškesniu žmogumi. Dabar kur kas labiau sugebu suprasti ir užjausti žmogų, jam padėti. Savanoriaudamas išmokau kitaip bendrauti su žmonėmis, įgijau pasitikėjimo savimi, ko seniau man trūko“, – kuo savanorystė buvo vertinga, vardino Deividas.
Pašnekovas tikina, kad savanorystė buvo ne tik puiki patirtis, bet ir profesinio kelio atradimas. Deividas suprato, kad nori žmonėms daryti gera, prisidėti prie socialinės gerovės kūrimo. Vaikinas nusprendė, kad norėtų tapti socialiniu pedagogu, todėl ėmėsi mokslų, kurie padės jam siekti savo tikslą. Be to, netrukus Deividas ketina ir įsidarbinti Všį „Ištiesk pagalbos ranką“.
Pašnekovas tikina, kad neuždaro durų ir tolimesnei savanorystei – jei tik bus galimybių ateityje mielai prisijungs prie neatlygintinos veiklos. Tai, anot Deivido, puiki galimybė tapti visuomenei naudingais piliečiais, ko mums visiems kartais trūksta.
Projekto „Atrask save“ tikslas – mažinti 15 iki 29 m. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičių Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos ir Jaunimo reikalų departamento vykdomas projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą čia.
