Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2012 rugpjūčio 3d. 08:32 , atnaujinta: 2012 rugpjūčio 3d. 11:24

Sodybų tuštėjimo metas: kaimas tvarkosi, bet jame neliko nei vaikų, nei darbininkų

Lietuvos kaime žmonių vis mažiau
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Lietuvos kaime žmonių vis mažiau

Lietuva pradeda priminti Sacharą. Retai apgyvendintų seniūnijų per keletą metų padaugėjo dukart. Provinciją graužia keli kirminai – mažas gimstamumas, nedarbas ir pašalpų išugdyta tinginystė. Bet netrūksta ir tokių vietovių, kur žmonės trykšta optimizmu.

„Norime susidaryti tuštėjančios Lietuvos vaizdą“, – savo tyrimą „15min“ pristatė Socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto Visuomenės geografijos skyriaus doc. dr. Vidmantas Daugirdas ir ištiesė žemėlapį, kuriame mažiau nei pusė šalies nuspalvinta baltai – ten gyventojų skaičius dar neverčia griebtis už galvos.

Didesnė dalis rajonų pilkuoja, viena kita seniūnija – juoda. Vadinasi, ten žmones jau beveik galima įrašyti į Raudonąją knygą.

Retai gyvenamų seniūnijų – 150

Mintis pasidomėti kaip tankiai gyvenama Lietuva prieš gerą dešimtmetį kilo tuomečiam Geografijos instituto vadovui Ričardui Baubinui ir V.Daugirdui. Pastarasis tyrimų nemetė, tik vėliau juos vykdė labiau dėl asmeninio susidomėjimo. Šiemet darbas tapo gerokai intensyvesnis – pasitelkęs kolegas, V.Daugirdas ėmėsi projekto „Lietuvos retai apgyvendintos teritorijos ir jų gyventojai“, kurį remia Lietuvos mokslo taryba.

Ką laikyti mažai apgyventa teritorija? Anksčiau vienu iš kriterijų Europos Sąjungos (ES) paramai gauti buvo mažas gyventojų tankumas. Vyravo rodiklis – iki 10 gyventojų/kv.km.

Suabejoję, ar Lietuvoje yra tokių vietovių, mokslininkai apsistojo ties kitu skaičiumi – 12,5 gyventojo/kv.km. Prieš šešerius metus seniūnijų, kur toks ir mažesnis gyventojų tankumas, buvo 71 iš 546, dabar – apie 150.

Tyrėjai nusprendė jas šias seniūnijas ištirti trimis pjūviais: apklausti seniūnus, šimtą ūkininkų, kurie kuria bendrąjį vidaus produktą, ir eilinius gyventojus. Iš viso per tris liepos savaites spėta pabendrauti su 600 atsitiktinai parinktų žmonių 45 seniūnijose.

Lietuvoje nėra blogai gyventi

V.Daugirdas prisipažino su kolegomis susidaręs nevienareikšmį vaizdą. Jie buvo pasiruošę išgirsti skundų ir dejonių: „Bet didžioji dalis žmonių buvo nusiteikę pozityviai – į klausimą, ar patinka gyventi savo seniūnijoje, apie 90 proc. žmonių atsakė „patinka“ arba „labai patinka“. Lietuvoje išgirdus tokį atsakymą kyla įtarimų.

Gyventojai gyrė aplinką – švaru, gražu, ramu, miškai, ežerai – daugelis seniai pažįstami su kaimynais. Dažniau sakydavo, kad jų gyvenimas nepasikeitė. Trečdaliui atrodo, kad gyvenimas pagerės, trečdaliui – kad pablogės, kiti pokyčių nesitiki, bet tai irgi teigiamas atsakymas. Vadinasi, Lietuvoje nėra blogai gyventi.“

Linksmieji viešviliečiai

Anot pašnekovo, daug kas priklauso nuo seniūno. Jei šis dejuoja, ir bendruomenė yra viskuo nepatenkinta. O jei seniūnas veiklus, gyvenimas kur kas šviesesnis. Tokį pavyzdį V.Daugirdas rado vos pradėjęs kelionę po šalį – Viešvilėje (Jurbarko r.), kur jam pačiam ilgai teko gyventi ir mokytis.

„Gavome pozityvų smūgį. Ilgai su kolegomis svarstėme, kodėl. Seniai pažįstu seniūną, jis turi didžiulį autoritetą, yra racionalus, veiklus, bet ne karštakošis. Bendruomenė – labai organizuota, vyksta Viešvilės dienos, sąskrydžiai, kitos šventės, dailės ir mezginių parodos. Gyvenimas verda“, – stebėjosi V.Daugirdas.

Vienas gerai nusiteikęs viešvilietis jį apklaususioms merginoms ir sau nupirko po loterijos bilietą. Sėkmė nusišypsojo tik jam, tad vyras viešnias apdovanojo saldainiais.

Bendruomenė pasistatė vėjo jėgainę

„Gal kiek subjektyvus vertinimas, bet susidarė vaizdas, kad į gera keičiasi visa Lietuva. Sutvarkytos sodybos, nupjauta žolė, žydi gėlės. Prieš 15 metų taip nebuvo, – pastebėjo V.Daugirdas. – Dabar žmonės turi laiko, noro ir pinigų susitvarkyti. Vienas kolega sako: „Kur matei kaimietį, su dalgiu žolę prie namo pjaunantį? Visi važinėja su žoliapjovėmis.“ Kur daugiau ūkininkų, kas antroje sodyboje traktorius ar kombainas už pusę milijono, jei ne brangesnis, stovi. Ar blogai gyvename? Bet jei paklausi, tai sakys, kad blogai.”

Aktyvūs gyventojai sugeba ne tik tvarkytis savo sodybose, bet ir įgyvendinti nemažus projektus, pavyzdžiui, Smalininkuose bendruomenė pasistatė vėjo jėgainę. Nemažai kelių, mokyklų, kitų objektų sutvarkyta už ES lėšas.

Anot V.Daugirdo, apleistų pastatų pilna ir dabar, bet jie kitokie – netvarkomi ne dėl apsileidimo, pinigų ar laiko stokos, o todėl, kad nebėra kam juose gyventi.

Trūksta laisvos žemės

Pokalbiai su seniūnais, ūkininkais ir kitais žmonėmis tyrėjams pasufleravo, kad provinciją labiausiai kamuoja didelis nedarbas. Pradėti verslą ar ūkininkauti nelengva – trūksta darbininkų ir laisvos žemės.

Kelių hektarų ūkio pakanka tik šeimai prasimaitinti. Norintieji iš to gyventi ūkius didina, bet žemė, kurią jie galėtų išsinuomoti ar įsigyti, jau pasidalinta. Ypač Lietuvos šiaurėje, kur ūkiai rentabilūs. Juolab, kad jie gauna rimtą paspirtį – ES išmokas. Didiesiems ūkininkams jų net nelabai reikia, tačiau mažiukai, negaudami paramos, tikriausiai neūkininkautų.

Lietuvoje daug dirvonuojančių sklypų, ypač nederlinguose ir kalvotuose šiaurės rytų rajonuose. V.Daugirdo kalbinti ūkininkai tikino tokios žemės neturintys. Šie sklypai greičiausiai priklauso miestiečiams, kurie jų nenori nei atiduoti žemės ūkiui, nei parduoti, nei patys dirbti ar kurtis, tik laukia galimybės parduoti užsieniečiams.

Pykdo pašalpos gavėjai

Antra opi problema V.Daugirdui buvo netikėta: „Neįsivaizdavau, kad tvyro toks nepasitenkinimas. Seniūno klausi apie pašalpų gavėjus – iškart emocingai užsiveda. Gyventojai irgi mini juos kaip didelę bėdą, kartais net didesnę už nedarbą. Seniūnai sako: jei pašalpos gavėjui duosiu darbo, turėsiu stovėti šalia, kitaip išgėręs dar kojas nusipjaus. Šis atkerta: aš pas tave gatvių nešluosiu už kelis šimtus litų, kaip atrodysiu prieš kaimynus? Girtam šlitinėti – nieko, o dirbti – pažeminimas.“

Mažiau nei 5 žmonės/kv.km gyvena Kazitiškio, Labanoro, Sarių, Kapčiamiesčio seniūnijose.

V.Daugirdas pasakojo apie durpyną Gaurės seniūnijoje (Tauragės r.), į kurį pradėjo investuoti vokiečiai. Ankstesni darbuotojai liko, o naujų prisivilioti sunku, mat teks nugarą lenkti.

Klausiami, kaip gelbėti Lietuvos provinciją, dauguma žmonių siūlė kurti darbo vietas. „Jei tai apsimokėtų, darbo vietų jau būtų. Dabar ateis verslininkas, įkurs fabrikėlį – kas į jį eis dirbti? Dėl to ir nekuria. Ūkininkai skundžiasi – reikia samdyti žmonių, o negaliu surasti. Būna, kad net iš kitų savivaldybių renka“, – pasakojo mokslininkas.

Vienas Videniškių seniūnijos (Molėtų r.) darbuotojas tyrėjams taip ir pasakė: kam tos darbo vietos, jei nebėra, kam jas užimti, nebėra darbingų žmonių, tik pensininkai ir asocialūs asmenys.

Seniūnijoje – nė vieno naujagimio

Ir iš tiesų, kai kuriose seniūnijose du trečdaliai gyventojų yra pensinio amžiaus. Prieš keletą metų V.Daugirdas buvo radęs tik vieną seniūniją, kur per metus negimė nė vienas vaikas.

„Sunku net įsivaizduoti – juk seniūnijoje gyveno apie pora tūkstančių žmonių“, – sena statistika stebėjosi mokslininkas. Bet dabartinė pribloškė dar labiau – tyrėjai suskaičiavo bent 5–7 seniūnijas be naujagimių. O mirtys ir emigracija nesustoja.

Tai virsta uždaru ratu. Gyvenvietėse tebestovi parduotuvės, vaistinės, mokyklos, kitos viešųjų paslaugų įstaigos. Mažėjant žmonių skaičiui jos viena po kitos uždaromos. Su medicinos punktais – tas pats. Didesniuose miesteliuose dar veikia ambulatorijos, o į mažesnius geriausiu atveju atvažiuoja felčeris.

Eičiuose (anksčiau – Laukėsa, Gaurės seniūnija) gyvena beveik 500 žmonių, šalia – geras kelias iš Tauragės į Jurbarką. O autobusas Gaurėn važiuoja tik kartą per dieną – prieš pusę aštuonių ryto. Atgal nebegrįžta.

„Klausiu žmonių: ar geras susisiekimas? Atsakė teigiamai, nes turi automobilius. Tik tiems, kurie jų neturi, tikrai blogai. Kita vertus, galima paleisti dešimt autobusų, bet kas jais važiuos?“ – retoriškai klausė V.Daugirdas.

Pasak mokslininko, pamatytas vaizdas leidžia nuspėti, kas laukia Lietuvos: „Nesakau, kad tai tęsis be galo ir baigsis labai blogai. Ilgainiui situacija susireguliuos, tik sunku pasakyti, kada. Pradės apsimokėti kaime gyventi. Lietuviai juk darbštūs, linkę prie žemės, dirbs apleistas žemes, dalis sodybų bus atnaujinta ir apgyvendinta.“

Žmonių – kaip kalnuotose šalyse

Statistikos departamento duomenimis, Kaune likę 330 tūkst. gyventojų, Panevėžyje per du dešimtmečius jų sumažėjo nuo 126 tūkst. iki 107 tūkst., Klaipėdoje gyveno per 207 tūkst., dabar – 170 tūkst. žmonių. 

Tyrėjų žemėlapyje išsiskiria ežerais mėlynuojanti ir giriomis žaliuojanti šiaurės rytų Lietuva – ten pilkuoja ištisi rajonai, bet jie ir anksčiau nepasižymėjo dideliu gyventojų tankumu.

Tamsiau nuspalvinta beveik visa Rietavo savivaldybės teritorija, Akmenės rajonas, atskiros seniūnijos Jurbarko ir Tauragės rajonuose, kur driekiasi didesni miškai. Užnemunėje balta, bet ten mažiau miškų ir ežerų, žemės derlingos. Juoda dėmė Dzūkijoje, prie pat sienos su Baltarusija, žymi liūdną rekordą – rečiausiai apgyventą Marcinkonių seniūniją, kur tankumas tesiekia 1,8 žmogaus/kv.km.

„Kaip Sacharos dykumoje (ten vienoje kvadratinėje mylioje – maždaug 2,5 kv.km – gyvena vienas žmogus – aut. past.)“, – palygina tyrimo vadovas. Mažiau nei 5 žmonės/kv.km gyvena Kazitiškio (Ignalinos r.), Labanoro, Sarių (Švenčionių r.), Kapčiamiesčio (Lazdijų r.) seniūnijose.

Demografijos rykštė anksčiausiai pradėjo plakti rytų Lietuvą – čia daugiau ir retai apgyventų seniūnijų, ir vyresnių žmonių, gimsta mažiau vaikų. Žemaitijoje situacija ilgą laiką buvo nebloga, bet pastaruoju metu prasidėjo nuosmukis. Todėl žmonės čia, matydami staigų kontrastą, skundžiasi garsiau, o aukštaičiai greičiausiai jau spėjo priprasti.

Nors Lietuva, atsižvelgiant į klimatą, vandens išteklius, stichinių nelaimių tikimybę ir pan., laikoma vienu geriausių kraštų gyventi, gyventojų tankumas nebesiekia 50 žmonių kv. kilometre. Pasaulio mastu tai yra menkas skaičius, būdingas kalnuotoms, miškingoms, gyventi mažiau tinkamos šalims. Kaimyninėje Lenkijoje tankumas dvigubai didesnis.

Atgal į kaimą

Žmonės ne tik bėga iš kaimo. Yra čia ir naujakurių. Vienas kitas pinigų susitaupęs emigrantas grįžta ir perka ūkius, stato naujus namus. Į kaimus kraustosi ir ekologiško gyvenimo propaguotojai arba pagyvenę žmonės, kurie nebeišsilaiko mieste, bet pardavę butą pinigų turi visam kaimo namui.

Viena menininkė tyrėjams prisipažino su džiaugsmu spartų gyvenimą Vilniuje iškeitusi į kaimo ramybę. Tokie žmonės dažniausiai – išsilavinę, galintys dirbti bet kur, svarbu turėti internetą.

Prie rajonų centrų esantys kaimai virsta sezoninėmis gyvenvietėmis – vasarą čia suvažiuoja sodybas įsigiję miestiečiai. Salako (Zarasų r.) seniūnas juokavo: greitai teks žiemomis užkalti visų namų langus, o vasarą nuplėšti lentas. Tauragnai (Utenos r.) jau beveik tapo Utenos gyvenamuoju rajonu: čia patogu, nes viskas šalia, keliai geri, šalia ežerai. Tik vaikus žmonės leidžia ne į vietos, o į Utenos mokyklas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Patikrinta 15min Verslas

Tiesa ar melas? Saulius Skvernelis: „Yra abejonių dėl šiukšlių kiekio, ar netapsime jas importuojančia šalimi“

Aktualu

Dėl milijonus mokesčių mokėtojams kainuosiančios sutarties Vyriausybė sprendė slaptai

Aktualu

Vargas dėl atliekų Vilniuje nesibaigia: dalį gyventojų toliau piktina nevežamos šiukšlės

Sportas

Lietuvos futbolo gėda: du išimties tvarka į lygą priimti klubai surengė 12 įvarčių cirką

„Ginčas“: Šaro ateitis Kaune ir „Žalgirio“ bėgimas nuo praeities košmaro

Aktualu

Regina Statkuvienė: Peštynės smėlio dėžėje. Pabaigos pradžia?

Verslas

Vyriausybė patvirtino mokesčių ir pensijų reformas

Menininkas Italijoje kuria „Fiat 500“ skulptūrą iš marmuro

Vardai

Iglė ir T.Juodsnukis Barselonos metro stotyje uždainavo B.Adamso „Heaven“: paklausykite dueto

24sek

„Žalgirio“ herojai gali išsiskirstyti: kokie šansai Kaune juos matyti ir kitą sezoną?

Aktualu

Orai.lt: grįžta vasariški orai

Pasaulis kišenėje

Naujas pasų reitingas: lietuviškas dar pakilo – yra tarp vertingiausių pasaulyje

Maistas

Atidarome braškių sezoną: nuostabūs desertai, kurie leis mėgautis pačiu gryniausiu jų skoniu

Kultūra

Mirė amerikiečių literatūros milžinas Philipas Rothas

Gazas

Kaip atrodė pirmoji automobilio avarija, pasaulyje įvykusi dar prieš 247 metus

Gyvenimas

Renkamės aliejų: koks sveikiausias, kuris tinka kepimui, virimui ir salotoms

Vardai

Princo Harry kalbą tėvo 70-ojo gimtadienio proga nutraukė bitė: juoko nesulaikė ir žmona Meghan

Verslas

„Norvelita“: kuriant įmonę, reikia galvoti apie kokybę

Aktualu

Hondūre sudužus lėktuvui sužeisti šeši amerikiečiai

24sek

Trilerį išgyvenę „Rockets“ krepšininkai išlygino serijos rezultatą

Naujienos

Patikrinta 15min Verslas

Tiesa ar melas? Saulius Skvernelis: „Yra abejonių dėl šiukšlių kiekio, ar netapsime jas importuojančia šalimi“

Aktualu

Dėl milijonus mokesčių mokėtojams kainuosiančios sutarties Vyriausybė sprendė slaptai

Aktualu

Vargas dėl atliekų Vilniuje nesibaigia: dalį gyventojų toliau piktina nevežamos šiukšlės

Sportas

Lietuvos futbolo gėda: du išimties tvarka į lygą priimti klubai surengė 12 įvarčių cirką

„Ginčas“: Šaro ateitis Kaune ir „Žalgirio“ bėgimas nuo praeities košmaro

Aktualu

Regina Statkuvienė: Peštynės smėlio dėžėje. Pabaigos pradžia?

Verslas

Vyriausybė patvirtino mokesčių ir pensijų reformas

Menininkas Italijoje kuria „Fiat 500“ skulptūrą iš marmuro

Vardai

Iglė ir T.Juodsnukis Barselonos metro stotyje uždainavo B.Adamso „Heaven“: paklausykite dueto

24sek

„Žalgirio“ herojai gali išsiskirstyti: kokie šansai Kaune juos matyti ir kitą sezoną?

Aktualu

Orai.lt: grįžta vasariški orai

Pasaulis kišenėje

Naujas pasų reitingas: lietuviškas dar pakilo – yra tarp vertingiausių pasaulyje

Maistas

Atidarome braškių sezoną: nuostabūs desertai, kurie leis mėgautis pačiu gryniausiu jų skoniu

Kultūra

Mirė amerikiečių literatūros milžinas Philipas Rothas

Gazas

Kaip atrodė pirmoji automobilio avarija, pasaulyje įvykusi dar prieš 247 metus

Gyvenimas

Renkamės aliejų: koks sveikiausias, kuris tinka kepimui, virimui ir salotoms

Vardai

Princo Harry kalbą tėvo 70-ojo gimtadienio proga nutraukė bitė: juoko nesulaikė ir žmona Meghan

Verslas

„Norvelita“: kuriant įmonę, reikia galvoti apie kokybę

Aktualu

Hondūre sudužus lėktuvui sužeisti šeši amerikiečiai

24sek

Trilerį išgyvenę „Rockets“ krepšininkai išlygino serijos rezultatą

Žinau, ką renkuosi

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Melga

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Daugiau skonio

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie 15min