Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 07 06

Šokių diena – pasiutpolkę keitė malda

Vienybė gali atsispindėti ne tik dainoje, bet ir šokyje. Tai sekmadienį įrodė per 8 tūkst. Dainų šventės Šokių dienos „Laiko brydėm“ šokėjai, sostinės Žalgirio stadione sukūrę nepakartojamą reginį.
Šokių dienos "Laiko brydėm" akimirkos
Šokių dienos "Laiko brydėm" akimirkos / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Iškilminga šventė, skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui, prasidėjo lygiai 21 val. Kartu su viso pasaulio lietuviais, 8 tūkst. šokėjų ir daugiau nei 15 tūkst. žiūrovų vienu balsu traukė tautišką giesmę.

Ant Žalgirio stadiono vejos sugužėję mikliakojai lietuvaičiai spindėjo išpuoselėtais tautiniais rūbais, tačiau minia taip pat atėjo nepėsčia – daugelis žiūrovų nešėsi vėliavėles, žalius šalikus su Lietuvos vardu.

 Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė premjeras Andrius Kubilius.Ačiū tau, Lietuva, už tai, kokia buvai tūkstantį metų, už tai kokia esi dabar, ir ačiū, kad būsi dar tūkstantį metų. Ačiū, kad taip gražiai moki šokti, – kalbėjo A.Kubilius.

„Mus vienija mūsų kalba, istorija, tačiau labiausiai mus vienija mūsų dainos ir šokiai. Ačiū tau, Lietuva, už tai, kokia buvai tūkstantį metų, už tai kokia esi dabar, ir ačiū, kad būsi dar tūkstantį metų. Ačiū, kad taip gražiai moki šokti“, – kalbėjo A.Kubilius.

Kartu su premjeru stadiono ložėje Šokių dieną stebėjo ir naujai išrinktoji šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, buvęs finansų ministras Algirdas Šemeta su žmona bei europarlamentaras Vytautas Lansbergis su antrąja puse.

Pradžią paskelbė trimitai

Pirmieji veją, lydimi trimitų garsų, užplūdo lietuvaičiai sugužėję į Dainų šventę iš už Atlanto - Amerikos, Brazilijos, Argentinos. Prie jų prisijungė į tėvynę grįžę išeiviai iš Australijos, Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir   Švedijos.

Užsienio vėliavoms plevėsuojant lietuvaičių rankose į stadioną įnešta šventės vėliava, kurioje puikavosi užrašas: „Skriskit skaisčios dainos“. Skambant iškilmingai „Brangi tu mūsų tėvyne“, žiūrovai neprašomi atsistojo ir pagarbiai sutiko atkeliaujantį simbolį.

Iškilmingąją dalį netrukus pakeitė smagūs išeivijos šokami suktiniai. Jau nuo pirmųjų šokėjų žingsnelių stebintiesiems nekilo abejonių – lietuviškos tradicijos gyvos ir tolimiausiuose pasaulio kampeliuose.

Šokėjai keitė šokėjos, stadione išdarinėtos neįtikinamiausios gyvosios figūros, o žiūrovams papasakota žemės atsiradimo legenda, kartas nuo karto pertraukiama baltai apsirengusių fėjų, šnibždančių maldą ir prašančių apsaugoti, augalus, daigelius, vaikus ir visa kita.

Lietuvaičiai su daina sėjo grūdus, čiūčiavo vaikus, malė miltus, rengėsi į mūšius ir prašė palaiminti kardus, šokinėjo kaip žvirbliai ir visi kartu „Nušovė pelėdą“, taip pat su spragilais kūlė pupas, vaikinai šoko šokius su lazdomis.

Keitėsi ir metų laikai – aikštė tai pražysdavo pavasariniais žiedais, tai alsuodavo vasaros darbų karščiu.

Trypė vos prakutusios atžalos, su jais kartu rodė, kad vis dar turi garo, ir senjorai. Neretas daugiatūkstantinės minios atstovas klausė savęs, kaip tokia gausybė šokėjų sugeba dirbti kaip gerai suderintas verpimo ratelis išmetantis vis kitokio rašto siūlą.

Minia taip pat pamažu vis šilo – plojo šokėjams į taktą, daugiatūkstantinė minia ne kartą bangavo, sklido ovacijos.

Finalas – „Lietuva“

Daugiau nei dvi valandas trukusį pasiutusią lietuvišką pasaką vainikavo per visą stadioną subėgę ir audinį gyvais raštais išaudę visi šventės dalyviai.

Staiga prasiskirstę jei viduryje stadiono vejos paliko baltą alsuojantį brangiausią žodį - „Lietuva“.

Skanduojant miniai ir vėsiame naktiniame danguje griaudint fejerverkams įraudę šokėjų veidai pražydo šypsenomis, eilės pakriko ir prasidėjo tikroji šventė.

Skambant šiuolaikiškai elektrinėmis gitaromis pagardintai „Bitutei pilkajai“ lietuvaičiai mėtė į orą savo ansamblių vadovus, trypė ratelius ir raizgė gyvates per visą stadioną.

Nekantriausieji žiūrovai taip pat jungėsi į šėlstančiųjų gretas, lūpose nešdami tūkstančio metų sulaukusį vardą - „Lietuva“.

Šiek tiek skaičių:

Nuo pirmosios Dainų šventės Lietuvoje 1924 metais per visą šios didžiausios Lietuvos šventės istoriją jau surengta 17 masinių švenčių. Nuo 1994 m. joje dalyvauja ir išeivijos kolektyvai.

Šiemet šešiose Dainų šventės dienose dalyvauja per 40 tūkst. Žmonių.

2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradiciją UNESCO paskelbė pasauliniu žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius