2009 m. gruodžio 14–18 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS atliko reprezentatyvią Vilniaus apskrities gyventojų apklausą. Siūlome susipažinti su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato užsakymu atlikto tyrimo santrauka.
Mažiau nei trečdalis respondentų (28%) jaučiasi nesaugūs savo gyvenamojoje vietovėje, o kiti (71%) – jaučiasi saugūs. Respondentų manymu, prieš metus buvo kiek saugiau, negu dabar, dabar nesaugumą paminėjo 6 procentiniais punktais daugiau. Galima manyti, kad šį pokytį nulėmė pablogėjusi socialinė ekonominė situacija šalyje.
Apie 12% respondentų nurodė, kad per metus yra nukentėję nuo kokio nors nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo. Tarp nurodytų nusikaltimų dominuoja vagystės – 50%. Didesnė dalis respondentų po įvykio kreipėsi į policiją.
Dažniausiai buvo nurodoma, kad gyvenamojoje vietovėje grėsmę kelia vagystės – 67%, kelių eismo taisyklių pažeidimai – 56%, nepilnamečių nusikalstamumas – 49%, smurtiniai nusikaltimai – 39%. Rečiau buvo minimi nusikaltimai, susiję su narkotikais – 31%, organizuotas nusikalstamumas – 19%.
Žymiai dažniau buvo nurodoma, kad minėti nusikaltimai bei teisės pažeidimai kelia grėsmę visoje Lietuvoje: vagystės – net 93%, nepilnamečių nusikalstamumas – 85%, smurtiniai nusikaltimai – 82%, kelių eismo taisyklių pažeidimai – 82%, nusikaltimai, susiję su narkotikais – 78%, organizuotas nusikalstamumas – 68%.
Beveik du trečdaliai gyventojų pasitiki policija (63%). Pusė respondentų (52%) nurodė, kad policijos ir gyventojų santykiai gyvenamojoje vietovėje yra geri arba labai geri. Didžioji dauguma gyventojų (81%) teigė, kad jie sutiktų padėti policijos pareigūnams užtikrinti viešąją tvarką savo gyvenamojoje vietovėje.
Labiausiai gyventojai norėtų, kad daugiausia policijos dėmesio būtų skiriama patruliavimui viešose vietose – 37% ir greitesniam reagavimui į pranešimus apie teisės pažeidimus – 17%, o taip pat, kad labiau būtų atsižvelgiama į gyventojų poreikius – 15%.
Pasak maždaug pusės apklaustųjų, policija yra palikta viena kovoti su nusikaltėliais, nes nesulaukia pakankamos paramos iš valdžios – 55%, visuomeninių organizacijų ir gyventojų – 53%, tačiau vis tiek šiuo metu pagal savo išgales daro viską, kad užtikrintų visuomenės saugumą – 48% ir padėtų nuo nusikaltėlių nukentėjusiems asmenims – 53%.
Maždaug trečdalis (37%) respondentų pritarė, kad įstatymai nesuteikia pakankamai teisių policijai kovoti su nusikalstamumu. Taip pat sėkmingam policijos darbui trukdo finansinės kliūtys: nepakankamas finansavimas (pritaria 81%), dėl per mažo darbo užmokesčio policijoje dirba ir atsitiktiniai asmenys (pritaria 67%).
Matyt, dėl šių aplinkybių respondentai dažniau prieštarauja, kad policijos pareigūno darbas yra gerbiamas (prieštarauja 55%), bei nenorėtų, kad jų vaikai dirbtų policijoje (58%).
Vertindami tai, kas priklauso nuo pačios policijos, respondentai pateikė ir gerų, ir blogesnių vertinimų: net 90% nurodė, kad pareigūnų išvaizda yra tvarkinga, o jie patys mandagūs ir dėmesingi (66%). Žymiai mažiau gyventojų nurodė, kad pareigūnai greitai reaguoja į iškvietimus (pritaria – 46%, nepritaria – 32%). Dar mažiau nurodė, kad policija išsamiai ir pakankamai informuoja visuomenę apie savo veiklą (pritaria – 27%, nepritaria – 49%). Kalbėdami apie kyšininkavimą, nemaža dalis (35%) neturėjo nuomonės. Likusieji pasidalino į dvi lygias dalis. (Pritarė teiginiui, kad policijos pareigūnai savo veiksmais dažnai provokuoja kyšį – 33%, o nepritarė – 32%).
Kalbėdami apie tai, ar žiniasklaida Lietuvoje objektyviai pateikia informaciją apie Lietuvos policijos darbą, respondentai kiek dažniau atsakydavo „neobjektyviai“ – 44% („objektyviai“ – 33%).
Pagrindinis informacijos šaltinis apie Lietuvos policijos darbą yra televizija: komercinės TV stotys – 82%, nacionalinė TV (LTV) – 74%.
59% respondentų nurodė, kad jaučiasi saugūs kelyje, nesaugiai jaučiasi – 41%. Teigiamai policijos pareigūnų darbą užtikrinant eismo saugumą įvertino pusė respondentų (50%).
Gyventojų nuomone, eismo saugumui didžiausią įtaką turi eismo dalyvių kultūra: 73% respondentų nurodė, kad šis veiksnys pagal svarbą yra pirmoje arba antroje vietoje. Toliau seka kelių eismo taisyklių reikalavimų vykdymas – 58%, atsakomybės neišvengiamumas už padarytą pažeidimą – 23%, eismo dalyvių kontrolė keliuose – 21%, eismo dalyvių švietimas – 17%, kelių (gatvių) infrastruktūra – 7%.
Absoliuti dauguma respondentų (88%) teigė, kad policijos pareigūnai operatyviai ar pakankamai operatyviai reaguoja į pranešimus apie padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Visa tyrimo medžiaga yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato interneto svetainėje.
