Sovietinius simbolius ir Sovietų Sąjungos nusikaltimų neigimą uždraudusi Lietuva yra tarp mažumos ES šalių, rodo tyrimas.
„Valstybės narės ieškojo ir tebeieško atsakymo į keblų bei sudėtingą klausimą, kaip geriausiai nustatyti, kas yra tiesa, ir kaip užfiksuoti istoriją, kad ateities kartos pasimokytų iš praeities baisumų ir nusikaltimų. Kiekviena valstybė narė šiuos klausimus sprendžia savaip“, – rašoma šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje.
Dokumentą parengusi Europos Komisija pripažino, kad labai skiriasi skirtingų valstybių taikomos priemonės ir metodai, tokie kaip teisingumo atkūrimas aukoms, teisingumas nusikaltimų vykdytojams, tiesos paieškos, atminimo išsaugojimas, informuotumo didinimo iniciatyvos.
Vienas iš akivaizdžiausių pavyzdžių yra Europos Parlamento pasiūlymas rugpjūčio 23 dieną paskelbti totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimo diena Europoje. Anot ataskaitos, iki šiol šią dieną mini tik Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija ir Švedija.
Dokumentas rodo, kad draudimas komunistinės praeities simboliams, be Lietuvos, taikomas tik dar dviejose valstybėse – Vengrijoje ir Lenkijoje.
Už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą baudžiamoji atsakomybė numatyta keturiose šalyse, įskaitant Lietuvą. Be mūsų šalies, tiek už nacių, tiek už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą baudžiamoji atsakomybė numatyta Čekijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje.
ES 2008-aisiais nusprendė, kad kovojant su rasizmo ir ksenofobijos formomis turi būti naudojamos ir baudžiamosios teisės priemonės. Tačiau tuomečiame pamatiniame sprendime numatyta bausti už neigimą ar menkinimą tokių nusikaltimų, kurie įvykdyti dėl rasės, odos spalvos, religijos, kilmės ar tautinės arba etninės priklausomybės.
Jame nenagrinėjami kitu pagrindu įvykdyti nusikaltimai, pavyzdžiui, totalitarinių režimų nusikaltimai. Europos Komisijos prašyta išnagrinėti galimybę, ar neįtraukti į teisės aktą tokių nusikaltimų, kurie įvykdomi žmonių grupei dėl jų socialinės padėties ar politinių įsitikinimų. Komisija teigia kol kas nematanti tam sąlygų.
