Jei Teisės departamentas to nepadarys, neatmetama, kad aiškintis projekto konstitucingumą savo ruožtu valdantieji Seimo vardu gali įpareigoti TTK.
Klausimas, ar opozicijos noras tirti „Snoro“ bankroto aplinkybes neprieštaraus Konstitucijai, valdantiesiems kyla atsimenant Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad specialiosios tyrimo komisijos negali būti kuriamos siekiant paveikti teisėsaugą ar dubliuoti jų darbą.
Kad politikai sudarydami specialiąsias komisijas negali kištis į teisėsaugos darbą, aiškiai nurodo ir Specialiųjų tyrimų komisijų įstatymas.
„Komisija, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo teises, nesikiša į teismo, teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklą, kai jie atlieka ikiteisminį tyrimą ar nagrinėja bylą teisme“, – rašoma įstatyme.
Spaudimas teisėsaugai?
Todėl S.Šedbaras tvirtina, kad šiuo atveju kyla įtarimų, kad sudarant specialiąją komisiją yra bandoma daryti spaudimą teisėsaugininkams.
„Kas gali paneigti, kad nebus bandoma gauti informacijos iš ikiteisminio tyrimo ar daryti kažkokį poveikį tyrėjams. Jau vien komisijos buvimas gali būti suprastas kaip kažkoks poveikio siekimas ir po to kada nors, ar bylai pasiekus Europos žmogaus teisių teismą, ar kitu aspektu, gali padaryti labai rimtą žalą tiesos nustatymui“, – įsitikinęs S.Šedbaras.
Pasak jo, specialioji komisija tirti Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumą ir situaciją likviduojamoje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ dabar būtų per ankstyva ir daugiau pakenktų nei pagelbėtų.
„Politikams reikia sulaukti teismo sprendimo, nebent niekas nevyktų, nebent nedirbtų institucijos, tada tik politikai gali paklausti kodėl, bet dabar viskas vyksta ir gana intensyviai vyksta“, – pabrėžia S.Šedbaras.
„Čia reikia labai jautriai jausti tą ribą, kur jau yra kišimasis į ikiteisminį tyrimą, o kur yra tik organizaciniai dalykai. Jeigu mes žiūrėjome Drąsiaus Kedžio bylos atvejį, tai mes žiūrėjome tik kaip buvo tiriami jo skundai, o ne kaip vyko ikiteisminis tyrimas, žiūrėjome, ar buvo pakankama reakcija, ar protingi buvo terminai, bet pačių veiksmų mes nevertinome – tai yra prokuroro, teismo reikalas“, – pažymėjo politikas.
Politikams yra sunku ko nors tokio neleptelėti, – sako Stasys Šedbaras.
Anot jo, specialiąją tyrimo komisiją sudarius iš eilinių parlamentarų be teisinio išsilavinimo, kyla grėsmė, kad į viešumą pateks kenksmingi valstybei dalykai.
„Kai yra tokia byla, kai visuomenė įaudrinta, dėmesys didžiulis ir dar rinkimų metai, tai politikams yra sunku ko nors tokio neleptelėti“, – pažymėjo S.Šedbaras.
Panaudos savigynai
TTK pirmininkas sako, kad jau dabar, greičiausiai, opozicijos iniciatyvą kurti „Snoro“ reikalų tyrimo komisiją akylai stebi įtariamieji Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas, Londone belaukdami teismo posėdžio dėl ekstradicijos.
„Man, kaip teisininkui, svarbiausia, kad ta komisija nebūtų panaudota Londono teisme spendžiant išdavimo klausimą. Jie sakys: va, matote, pas jus politikai pradėjo tirti šį reikalą, tai aišku, kad byla politizuota. Niekas gali į detales nė nesigilinti“, – baiminasi politikas.
Pasak jo, jau dabar buvusiųjų „Snoro“ savininkų advokatai gali pasinaudoti situacija ir teigti esą procesas politizuojamas.
„Normalioje teisinėje valstybėje, kai dirba prokuratūra, dirba administratorius, dirba savarankiškas Lietuvos bankas, papildomų mechanizmų jungimas iš šalies gali atrodyti keistokai“, – pažymi S.Šedbaras.
Generalinė prokuratūra Seimo iniciatyvos nevertina – neatskleidžia, ar specialiosios komisijos sudarymas trukdytų jos darbui.
Bijo tiesos?
Tuo tarpu komisijos kūrimo iniciatorius Valentinas Mazuronis 15min.lt teigė, kad parlamentinis „Snoro“ bankroto tyrimas niekam nesutrukdys ir nepažeis įstatymų.
„Mes visiškai nepažeidžiame jokių įstatymų, nes klausimai, kuriuos tirs komisija, neturi nieko bendra su tuo, ką tiria teisėsauga. Teisėsauga tiria galimas nusikalstamas veikas banko savininkų V.Antonovo ir R.Baranausko. (...) Tuo tarpu laikinoji komisija tirtų tuos klausimus, kurių teisėsauga niekada netirs. Ji tirtų, ar buvo tinkamai kontroliuojamas „Snoro“ bankas, ar buvo tinkamas sprendimas banką nacionalizuoti ir skelbti bankrotą. Teisėsauga į tai negali atsakyti, nes tai – parlamentinės kontrolės dalykai“, – aiškino V.Mazuronis.
Pasak jo, valdančiųjų teiginiai, kad „Snoro“ bankrotą tirsianti komisija pasitarnautų R.Baranauskui ir V.Antonovui, yra niekiniai. Atvirkščiai, V.Mazuronis tvirtina, kad būtent bebaimis bandymas viską iki galo išsiaiškinti pademonstruotų, kad bijoti nėra ko.
„Mano manymu, baimė dabar sukurti tokią komisiją, kaip daro valdantieji, yra geriausias argumentas V.Antonovui ir R.Baranauskui. Mano nuomone, jei būtų įkurta normali, teisėta komisija Seime, tai būtų parodymas Lietuvos piliečiams, kad mes iš tikrųjų nieko nebijome, kad mes pasiruošę gauti visą informaciją apie tai, kas įvyko“, – sako opozicijos lyderis.
Anot jo, šioje komisijoje valdantieji sudarytų daugumą, todėl jų nenoras, kad komisija būtų sukurta dar labiau stebina.
Primename, kad praėjusią savaitę vykusioje Seimo neeilinėje sesijoje suburti „Snoro“ bankroto aplinkybes tirsiančios komisijos nepavyko, nes valdantieji šio klausimo svarstymą išbraukė iš darbotvarkės. Tuomet opozicija paliko Seimo posėdžių salę. Galiausiai buvo nutarta, kad toliau komisijos kūrimas bus svarstomas sušaukus dar vieną neeilinę sesiją.
Jei komisija bus sudaryta, Seimo nariai aiškinsis, ar komercinių bankų priežiūra buvo efektyvi, ir pirmiausia „Snoro“ bankroto atveju.
Nuo komisijos kūrimo Seimą atkalbinėjo ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas, teigęs, kad komisija kelia grėsmę, kad teisinis klausimas pavirs politiniu.
