Jo duomenimis, pagal maudyklų stebėjimų rezultatus nustatyta, kad liepos mėnesį daugiau tirtų maudyklų neatitiko higienos normų ir tai sudarė 7,4 proc. visų tirtų maudyklų.
Vandens tarša normas vis dar viršija Panevėžio miesto Lėvens upės maudykloje ties „Berželio“ užeiga.
Atlikus vandens kokybės tyrimus rekreacinėse zonose, skirtose poilsiui, nustatyta, kad tarša išlieka keliose Nevėžio upės maudyklose Panevėžyje bei Panevėžio rajone, Sanžilėje ties Berčiūnais, Šilų karjere, Vievio ežere, Šiaulių miesto Talšos ežere prie Salduvės. Žiežulio ežere vandens tyrimai taip pat rodė užterštumą.
Atlikus pakartotinius tyrimus Taurastos, Raudėnų, Švedės tvenkiniuose, Ventos upėje ties Kuršėnų miesteliu, Minijos upėje ties Gargždais ir ties Priekule, Dovilų karjere, Masčio, Ilgučių, Balžio ežeruose taršos nebebuvo ir vandens kokybė atitiko nustatytus reikalavimus.
Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000.
Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, o kitas mėginys – praėjus septynioms dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.
Baltijos jūroje, prie Karklės, stebimas vandens žydėjimas, o jis prasideda ir Palangos miesto paplūdimiuose.
Išplitus melsvadumbliams ir nustačius arba darant prielaidą apie sveikatai keliamą grėsmę, institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi nedelsdama informuoti visuomenę paplūdimio vietoje ir visomis komunikacijos priemonėmis. Jei nustatoma galima melsvadumblių grėsmė sveikatai, reikia laikinai uždrausti maudytis, kol grėsmė išnyks.
