Prieš savaitę prasidėjusi prekyba pirotechnikos priemonėmis įsibėgėja. Pareigūnai pastebi, kad antrus metus daugėja prekiaujančiųjų pirotechnikos priemonėmis. Vien Vilniuje šiemet išduota beveik šimtas leidimų.
Policija šventiniu laikotarpiu tikrina, ar neprekiaujama pirotechnika nelegaliai turgavietėse, kitose prekybos vietose bei internete. Policijos departamento duomenimis, pernai naudojant pirotechnikos priemones sužaloti 26 žmonės, iš jų 12 nepilnamečių.
„Kiekvienais metais pasitaiko pažeidimų tiek prekybos srityje, tiek naudojimo, tai be priežiūros šios srities palikti negalima. Jeigu prekybininkas parduoda pirotechniką pažeidžiant nustatytą tvarką, tarkim, pažeidžiant amžiaus cenzą, ar yra prekiaujama netinkamoje vietoje, tai skiriama bauda nuo 200 iki 400 litų. Yra numatyta atsakomybė ir už pirotechnikos naudojimą, jei juos naudoja ne vietoje, ne laiku ar nepilnamečiai asmenys, kurie neturi teisės jos įsigyti. Tokiu atveju taikomas arba įspėjimas, arba bauda nuo 50 iki 100 litų“, – vardija Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Julius Vaiškūnas.
Ugniagesiai tvirtina, kad lietuviai tampa vis atsargesni – gaisrų dėl pirotechnikos Naujųjų naktį kyla vis mažiau. Kol kas šįmet, priešingai nei ankstesniais metais, dar neužregistruotas nė vienas gaisras dėl neatsargių fejerverkų sprogdintojų. Dažniausiai, pasak ugniagesių, gaisrai kyla dėl specialaus įtvirtinimo reikalaujančių fejerverkų. Blogai juos įtvirtinus raketa gali šauti tiesiai į langus.
„Gaisrų dėl pirotechnikos priemonių naudojimo santykinai nėra labai daug: jei lygintume su bendru gaisrų skaičiumi, tai penkių metų vidurkis yra apie 10 gaisrų. Nenoriu tvirtinti, kad tie gaisrai nėra aktualūs ir jų, kaip mes besitikėtumėme, nepavyksta išvengti“, – sako Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.
Pasak specialistų, statant pirotechniką svarbu ją gerai įtvirtinti, kuo nors paremti. Nešaudyti šalia mokyklų, gydymo įstaigų. Taip pat įspėjama jokiu būdu nenaudoti sušlapusios pirotechnikos.
„Jokiu būdu jos nenaudoti, geriausia būtų tiesiog atgal grąžinti pardavėjui. Šlapia pirotechnika labai pavojinga, nes niekas nežino, kaip ji elgsis. Gali būti, kad visai neiššaus, gali pradėt šaudyt nežinia į kurią pusę ir net tada saugus atstumas gali nepadėti. Tokią pirotechniką geriau grąžinti pardavėjui, kad utilizuotų ją ir nebandytų uždeginėti“, – pabrėžia įmonės „Blikas“ projektų direktorius Artūras Zumeras.
Žmonės sako, kad fejerverkams daugiausiai skiria 100 litų. Taip pat dauguma tvirtina, kad ir be fejerverkų šventė praeitų smagiai.
