Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 12 06

Specializuotos pagalbos centrai surėmė pečius kovai su smurtu – susijungė į asociaciją

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien per 2017 metus buvo užregistruoti 10 968 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Su šia problema kasdien susiduriantys nevyriausybinių ir vyriausybinių organizacijų atstovai Kaune susėdo prie vieno stalo. Kauno apskrities moterų krizių centro iniciatyva įvyko diskusija, kurios tikslas – skatinti įstaigų bendradarbiavimą.
Diskusija apie smurtą artimoje aplinkoje
Diskusija apie smurtą artimoje aplinkoje / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Kaip teigiama organizatorių pranešime, apie 70 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad Lietuvoje yra teikiama „kažkokia“ pagalba asmenims nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, tačiau nežino nei kur, nei kas ją teikia. Diskusijoje dalyvavo Specializuotų pagalbos centrų (SPC), prokuratūros, policijos, Kauno miesto savivaldybės, vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovai.

Remiantis pranešimu, siekdami efektyvaus nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje asmenų interesų atstovavimo valstybės institucijose, SPC aktyviai bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių įstaigomis. Vis dėlto, diskusiją „Specializuotų pagalbos centrų ir kitų institucijų teikiančių pagalbą asmenimis nukentėjusiais nuo smurto artimoje aplinkoje, bendradarbiavimo stiprinimas“ inicijavusio Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė Naura Daukšienė pabrėžė, kad siekiant bendro tikslo būtinas glaudesnis bendradarbiavimas.

„Tikslas – maksimaliai suvienyti pagalbą teikiančias institucijas. Bendradarbiavimas yra, tačiau jis fragmentiškas. Kažkokio įvykio ar konferencijos metu mes lyg ir susivienijame, tačiau neilgam. Aiškiai matyti, kad ne visada materialiniai ištekliai lemia bendradarbiavimą ir gebėjimą teikti kokybiškesnes paslaugas. Tikiuosi, kad po šio renginio pavyks susitarti ir galėsime organizuoti dažnesnius susitikimus.

Dabar mano tikslas yra daryti atvejo analizes, kadangi, matome, visuomenėje išgarsėjus įvykiui, visos institucijos susitelkia. Kodėl to negalima daryti, kol netapo tokia didele problema? Tai tikslas ir yra – bendradarbiauti, kol viskas dar yra kontroliuojama. Juk jeigu yra smurtas šeimoje, į tai būna įtraukti ir vaikai, ir suaugę žmonės“, – 15min paaiškino ji.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Naura Daukšienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Naura Daukšienė

Pašnekovė iškėlė idėją, kad tais atvejais, kai vaikų teisių specialistai nusprendžia taikyti tėvystės įgūdžių gerinimo programas, reikėtų pasidomėti, galbūt šeimai reikalinga kita – smurtinio elgesio keitimo programa. Anot N.Daukšienės, intensyvesnis specialistų bendradarbiavimas suteiktų galimybę geriau išsiaiškinti, kokia pagalba šeimai yra reikalinga.

Paklausta, kokia yra nepakankamo bendradarbiavimo priežastis, ji paaiškino, kad viena jų – ministerijų nesugebėjimas susitarti, kur kieno kompetencija. Taip pat, paaiškino toliau, visi gerai žino savo darbo praktiką, bet pamiršta, kad lygiagrečiai egzistuoja kitų institucijų darbo praktika.

„Spalio mėnesį visi 17 SPC susijungė į asociaciją. Matėme, kad skirtinguose miestuose ir skirtingo dydžio bendruomenėse skiriasi darbo praktika. Ją reikia maksimaliai suvienodinti ir padaryti kuo efektyvesnę. Tai pirmas didelis žingsnis“, – 15min pranešė N.Daukšienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius