– Statybų skaitmeninimą galima drąsiai vadinti milžinišku planu – jis palies daugybę kitų sektorių bei pareikalaus nemažai išteklių. Kokiame etape esame dabar, kaip galėtumėte įvertinti?
– Statybų skaitmeninimas yra milžiniškas, tačiau kartu ir neišvengiamas planas. Nemaža dalis užsienio valstybių šioje srityje yra pažengusios daug labiau nei Lietuva. Be to, nuo 2016 metų įsigalioja Europos Sąjungos direktyva, kurioje teigiama, kad visos ES šalys galės reikalauti viešai finansuojamiems statybos objektams naudoti statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodologiją. Lietuva, kaip ir visas pasaulis, neišvengiamai turės skaitmeninti statybas. Šiuo metu statybos sektorius, jame veikiančios asociacijos yra įsteigusios viešąją įstaigą „Skaitmeninė statyba“ ir siekia, kad skaitmeninei statybai reikalingi pokyčiai įvyktų jau dabar. Jei delsime, liksime nekonkurencingi, o vėliau mūsų lauks dar sunkesnis darbas vejantis kitas pažengusias valstybes.
Architektai, projektuotojai, statybininkai Lietuvoje yra gana profesionalūs ir pasirengę keisti savo darbo metodus pagal BIM metodologiją. Nepaisant to, skaitmeninė reforma prasidės tik tada, kai būtinus veiksmus atliks valstybė. Savo vaidmenį šiame procese turi atlikti beveik visos šalies ministerijos, tam reikalingi ištekliai, todėl būtent dialogas su valdymo institucijomis yra mūsų pagrindinis darbas. Tikiu, kad diskusijos duoda naudos, po truputį judame į priekį ir siekiame proveržio, kuomet skaitmeninimo link galėsime žengti didesniais žingsniais.
Viešajai įstaigai „Skaitmeninė statyba“ pavyko suburti gausią ir kompetentingą komandą. Šiuo metu pasiskirstę į 11 darbo grupių dirba 94 specialistai iš statybos bei su ja susijusio verslo, mokslo ir švietimo, informacinių technologijų organizacijų. Į darbo grupių veiklą įsijungė ir valstybės institucijų atstovai. Ši skaitmeninės statybos komanda ruošia pamatus BIM metodologijos diegimui Lietuvoje. Darbo grupėms yra priskirtos tokios temos, kaip BIM reikalavimų ir standartų rengimas, integracija su Lietuvos teisine sistema, nacionalinio statybų klasifikatoriaus struktūros kūrimas, viešųjų pirkimų organizavimo reglamento rengimas, specialistų rengimo organizavimas ir kt.
– Ne kartą kalbėta, kad Lietuva neišradinės dviračio, o remsis užsienio patirtimi, apie kokias būtent valstybes kalbama ir kodėl pasirenkamos būtent jos?
– Geriausias pavyzdžiais, iš kurių tikrai turime, ko pasimokyti ar ką nukopijuoti laikome Didžiąją Britaniją ir Skandinavijos valstybes, labiausiai Daniją ir Suomiją. Šios valstybės pavyzdžiais pasirinktos todėl, kad jos BIM vystyme yra pažengusios toliausiai. Su šių šalių skaitmeninės statybos vystytojais nuolat komunikuojame. Džiugu, kad užsienio specialistai palaiko BIM plėtrą Europoje ir geranoriškai dalijasi informacija bei patirtimi.
Didžiosios Britanijos statybos strategijoje numatyta, kad nuo 2016 metų vyriausybė jos įgyvendinamuose projektuose reikalaus 3D BIM lygio, tai reiškia, kad visa projekto informacija ir dokumentai bus pateikiami elektroniniu būdu. Toks britų Vyriausybės reikalavimas iliustruoja BIM brandą šioje šalyje. Kalbėdami apie BIM naudą Didžiojoje Britanijoje pirmiausia yra akcentuojamas sprendimų priėmimo greitis, tikslumas, galimybė rasti esminius duomenis dideliame informacijos sraute. Jau sukūrę aplinką BIM metodologijos naudojimui britai dirba tobulindami sukurtą sistemą.
Danijos planai dar didesni – netrukus planuojama reikalauti BIM naudojimo absoliučiai visose statybose šioje šalyje.
– Kaip Lietuva statybų skaitmeninimo srityje atrodo palyginti su kaimynėmis?
Lietuva, turėdama pavyzdžių kitose valstybėse, perimdama patirtį ir pritaikydama kai kuriuos jau sukurtus principus, turi galimybę skaitmeninti statybų sektorių daug greičiau.
– Skaitmeninės statybos aktualija susilaukia vis daugiau dėmesio visose kaimyninėse šalyse. Tuo galėjome įsitikinti lapkričio mėnesį, kai Seime organizavome regioniniam bendradarbiavimui BIM srityje skirtą konferenciją. Lyginant pažangą su kaimynais, visi esame daugiau ar mažiau panašioje padėtyje, todėl konferencijos metu radome BIM metodologijos vystymo sričių, kur galime bendradarbiauti su lenkais, latviais, estais, taip pat baltarusiais ir rusais.
– Kiek laiko statybų skaitmeninimo procesas trukdavo kitose šalyse, kiek tai galėtų trukti Lietuvoje?
– Statybų skaitmeninimo procesas tikrai yra ilgas ir nelengvas. BIM metodologijos Europoje pionieriai, pavyzdžiui, skandinavai, tam skyrė porą dešimčių metų. Kita vertus, Lietuva, turėdama pavyzdžių kitose valstybėse, perimdama patirtį ir pritaikydama kai kuriuos jau sukurtus principus, turi galimybę skaitmeninti statybų sektorių daug greičiau.
– Ko dar ketinama šiuo klausimu pasimokyti iš kitų valstybių patirties?
– Mokytis iš kitų yra labai daug ko. Svarbiausia, ką turime padaryti – išsirinkti tinkamiausius jau sukurtus BIM metodologijos elementus ir juos adaptuoti pagal Lietuvos statybos sektoriaus specifiką, šalies teisinę sistemą ir pan.
Vienas iš mūsų tikslų yra prisijungimas prie tarptautinio „buildingSMART“ aljanso. Tai suteiktų mums teisę naudotis jau sukurtais standartais, leistų dar aktyviau bendradarbiauti su kitomis skaitmeninę statybą plėtojančiomis valstybėmis.
– Ar galima konkrečiai įvardyti kitų valstybių jau pasiektą naudą dėl statybų skaitmeninimo. Kokią naudą tai duotų Lietuvai?
– Nauda yra visokeriopa, tiesioginė ir netiesioginė, pamatuojama ir nepamatuojama. Manau, kad nė viena pažengusi valstybė, jos vyriausybė ar statybos sektoriuje veikianti organizacija nesutiktų atsisakyti skaitmeninėmis technologijomis paremtų statybų organizavimo principų ir grįžti prie senųjų. Vyriausybėms pirmiausia aktualu tai, kad skaitmeninė statyba leidžia sumažinti valstybiniams statybos projektams tenkančias sąnaudas apie 20–30 procentų ir efektyviau planuoti investicijas, racionaliau valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą.
BIM metodologija leidžia iki minimumo sumažinti klaidų tikimybę projektavime ir statyboje, taupo laiką ir pinigus, optimizuoja ir skaidrina viešuosius pirkimus, padeda užtikrinti aplinkosauginius reikalavimus. Statybų proceso kokybė, greitis ir našumas tiesiogiai susijęs su žmonių gyvenimo kokybe ir aplinkos gerove. Tinkamas ir organizuotas statybos produktų transportavimas, naudojimas, gaminimas gali sumažinti statybų daromą žalą gamtai, aplinkinėms teritorijoms ir patiems žmonėms.
Naudojant BIM metodologiją yra mažinamos statinio gyvavimo ciklo sąnaudos, greičiau ir pigiau vykdoma statinio priežiūra, kuriamos naujos darbo vietos ir t.t. Visiems Lietuvos žmonėms tai bus tvirtas žingsnis gyvenimo kokybės, komforto link.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
