A.Kubilius dėkojo opozicijai už tokio svarstymo iniciavimą – esą jo metu buvo kalbama ne apie pasitikėjimą ar nepasitikėjimą G.Steponavičiumi, bet apie aukštojo mokslo reformą. „Interpeliacijos tekste yra daug pastebėjimų, į kuriuos reikia atsižvelgti", – teigė premjeras.
Balsavimo metu 60 parlamentarų pasisakė už tai, kad juos tenkina ministro atsakymai į klausimus, 38 balsavo „prieš“, o 21 susilaikė. Seimo pirmininkė Irena Degutienė neklausė opozicijos prašymų perbalsuoti dėl minimalaus balsų skirtumo.
Jei Seimas būtų nusprendęs, kad G.Steponavičiaus atsakymai jo narių netenkina, būtų skelbtas slaptas balsavimas, kurio metu 71 balso dauguma ministras galėjo netekti posto.
Priekaištai dėl nepasiektų tikslų
„Tvarkiečių“ inicijuotoje interpeliacijoje švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius kaltintas dėl to, kad aukštojo mokslo reforma nepadidino studijų prieinamumo, efektyvumo, nesumažino socialinės atskirties. Esą padėtis tik pablogėjo: aukštos paskolų palūkanos mažina studijų prieinamumą vargingiau gyvenantiems studentams, studijų kokybė krinta, nes aukštosios mokyklos bet kokia kaina stengsis išlaikyti studentą (ir jo krepšelį), net jei jis nesistengia mokytis, dėl ydingos egzaminų sistemos nukentėjo norintys studijuoti menų specialybes jaunuoliai.
Oponentus kaltino dėl vilkinimo
„Aukštojo mokslo reforma yra ta sritis, kurią koalicija gali didžiuotis kaip sėkmingu veiksmu per praėjusių metų laikotarpį“, – žiniasklaidai teigė konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Atsakydamas į opozicijos inicijuotus klausimus Seime švietimo ir mokslo ministras ragino juos pačius taip pat prisiimti dalį atsakomybės dėl Seime vilkinto Aukštojo mokslo įstatymo ir jo priėmimo prieš pat mokslo metų pabaigą.
Priminė reformos reikalingumą
„Interpeliacijos iniciatoriai labiausiai pabrėžia klausimą, ar aš jaučiu atsakomybę už mokslo ir studijų sistemos reformą bei jos pasekmes. Būtent iš atsakomybės ir kilo mūsų pradėta reforma“, – teigė G.Steponavičius. Esą Lietuvoje jau seniai nebuvo vykdomos esminės švietimo permainos, todėl mūsų šalis nebuvo pajėgi konkuruoti bendroje ES aukštojo mokslo rinkoje.
Į kaltinimus, kad aukštojo mokslo reforma pažeidė Konstitucijos garantuojamą nemokamą mokslą gerai besimokantiems studentams, ministras atsikirto, kad gerai valstybinius egzaminus išlaikiusiems abiturientams dvejus metus valstybės apmokamos studijos šiam Konstitucijos straipsniui neprieštarauja.Manau, pokyčiai yra pozityvūs ir nepaisydami šauksmo bei klyksmo judėsime į priekį, – įsitikinęs G.Steponavičius.
Kaltino arogancija ir nekompetencija
Opozicija švietimo ir mokslo ministrą taip pat ragino prisiimti asmeninę atsakomybę dėl jo patarėjų arogancijos ir kompetencijos stoką. „Abstraktūs kaltinimai arogancija ir kompetencijos stoka yra nekorektiški. Mano, kaip ministro, politinio pasitikėjimo komandoje dirba profesionalai, ne vienus metus gilinęsi į aukštojo mokslo reikalus, aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių profesine kompetencija neabejoju“, – aiškino G.Steponavičius.
Jis parlamentarus tikino, kad reformos sėkmei reikia laiko. Esą kol kas galima taisyti akivaizdžiausiai matomas klaidas, tačiau galutiniai rezultatai bus matomi vėliau. Kaip pozityvią reformos pusę ministras minėjo atsirandančią konkurenciją tarp studijų programų, mažesnį žmonių, studijuojančių tik dėl diplomo, skaičių, daugiau galimybių pasiimti paskolą studijoms.
Steponavičius: klausimas buvo politizuotas
Po balsavimo G.Steponavičius žiniasklaidai teigė nesijaudinantis dėl tokių rezultatų – esą neprieita net prie slapto balsavimo. Jo teigimu, opozicija šį klausimą politizavo.
„Gera proga ir mums, valdančiajai koalicijai, suprasti ir mokytis iš trūkumų, kurių atsiranda įgyvendinant esmines pertvarkas", – kalbėjo ministras.
„Manau, kad pokyčiai yra pozityvūs ir nepaisydami šauksmo bei klyksmo judėsime į priekį", – įsitikinęs G.Steponavičius.
