R.Paksas tvirtina, kad Konstitucinis Teismas jo apkaltos byloje buvo šališkas ir viršijo savo įgaliojimus. Opozicinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ vadovaujantis politikas taip pat bando įrodyti, jog EŽTT neatitinka įstatyminis draudimas jam dalyvauti rinkimuose.
EŽTT balandžio 28 dieną viešame posėdyje išnagrinėjo apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalinto R.Pakso skundą, kuriuo politikas siekia atgauti teisę būti išrinktam į aukščiausius politinius postus šalyje.
Strasbūre įsikūrusio teismo Didžioji kolegija turėtų paskelbti, ar politiko pasyvioji rinkimų teisė apribota nepažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
„Tikiuosi, kad bus atstatytas teisingumas. Tai svarbu ir Lietuvai, kad taip nebūtų elgiamasi ir su kitais asmenimis. Tikiu, kad bus sugrąžinta rinkimų teisė“, – BNS tuomet sakė R.Paksas.
Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.
Pats Rolandas Paksas sakė, kad siekia atgauti teisę būti išrinktam ne tik į parlamentą, bet ir į prezidentus.Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai – taip R.Paksui užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo pakeisti ir valstybės įstatymai.
Lietuvos Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė aiškino, kad teismas ketina koncentruotis į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo nuostatą, kuria valstybės „įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią“.
„Teismas koncentruojasi į pasyviąją rinkimų teisę – teisę būti išrinktam į įstatymų leidybos instituciją. Gavome raštą iš teismo, kad į tai šalys ir orientuotųsi“, – BNS yra sakiusi E.Baltutytė.
Pats R.Paksas sakė, kad siekia atgauti teisę būti išrinktam ne tik į parlamentą, bet ir į prezidentus – jis argumentavo tuo, kad asmuo, galintis tapti parlamentaru, teoriškai gali būti išrinktas Seimo pirmininku ir tam tikrais atvejais pavaduoti prezidentą.
Bylos rašytinis nagrinėjimas prasidėjo prieš kelerius metus – Vyriausybei rašytinis pareiškimas perduotas dar 2007 metais.
Bylą „Paksas prieš Lietuvą“ nagrinėjusi Strasbūro teismo 7 teisėjų kolegija savo jurisdikciją perleisti Didžiajai kolegijai nutarė pernai gruodžio mėnesį.
R.Paksas iš prezidento pareigų apkaltos būdu atstatydintas 2004 metų balandį.
