Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 14d. 17:18

Žmonės po transplantacijų ar jų laukiantys skiepus gaus pirmieji, tačiau tik didžiosiose ligoninėse

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr. / Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19

Šiuo metu Lietuvoje gyvena per 700 žmonių su transplantuotu organu. Dar apie 1800 žmonių reikalinga kraujo dializė, nes jų inkstai nebeveikia. Šie žmonės pagal Sveikatos apsaugos ministerijos tvarką turi būti skiepijami anksčiau, nes koronavirusas jiems yra pavojingesnis. Tačiau tirtis, ar nėra persirgę, ir du kartus pasiskiepyti jie turi vykti į didžiuosius miestus. Šilalės rajono vicemeras sako nesuprantantis, kodėl žmonės negali pasiskiepyti savo savivaldybėse. Specialistė paaiškina – tokia tvarka pagrįsta, o savivaldybės, jeigu reikia, turi parūpinti tokiems žmonėms transportą.

Paaiškėjus, kad Šilalėje COVID-19 medikams skirta vakcina be eilės pasiskiepijo ir iš Vilniaus atvykę asmenys, Šilalės miestelio ir rajono gyventojai ėmė kelti ir kitus su vakcina nuo koronaviruso susijusius klausimus.

Šilalės rajono mero pavaduotojas Tadas Bartkus sakė sulaukęs klausimų, kodėl gyventojai, turėję organų transplantacijos operaciją, turi vykti skiepytis į Vilnių, kai skiepų yra ir Šilalėje. O Šilalės medikams ir gyventojams skirtomis vakcinomis pasiskiepija iš Vilniaus atvykę, į prioritetinę skiepų eilę nepatekę žmonės.

„Po šito įvykio paviešinimo gyventojai pasidarė labai aktyvūs ir pradėjo skambinti. Sulaukiau kelių skambučių dėl asmenų, kurie turi organų transplantaciją.

Jie kėlė klausimą, kam jiems reikia vykti į Vilnių, visų pirma, pasidaryti antikūnų testą, grįžti, po dienos ar dviejų, kada paskiria skiepą, vykti pasiskiepyti. Tada vėl grįžti, ir trečią kartą nuvykti po trijų savaičių“, – susidariusią situaciją 15min nupasakojo T.Bartkus.

Asmeninio archyvo nuotr./Tadas Bartkus, Šilalės vicemeras
Asmeninio archyvo nuotr./Tadas Bartkus, Šilalės vicemeras

Vienas tokių gyventojų – Antanas, gyvenantis Šilalės rajone. Prieš ketverius metus Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikose jam buvo atlikta inkstų persodinimo operacija.

Jis sakė prieš keletą dienų iš Santariškėse jį gydančios medikės sulaukęs klausimo, ar norėtų ir galėtų atvykti skiepytis.

Vyras sutiko iš karto, net ir esant reikalui tris kartus vykti į Vilnių. Tačiau tikino, jei būtų tokia galimybė, skiepytųsi Šilalėje.

Pasak jo, būtų daug arčiau, o svarbiausia – pavyktų išvengti nereikalingų kontaktų.

„Tai ko ten važiuoti. <...> Bet gerai, aš turiu mašiną, o kitas žmogus gal mašinos neturi? Mašiną samdyt ar panašiai. Autobusu? Tai, o kur man atsisėst? Ir nuvažiavus, su bet kuo kontaktą galiu netyčia turėti, va kur esmė yra“, – 15min dėstė vyras.

Pagelbėti turi savivaldybės

Kodėl gyventojai, kuriems yra atlikta organų transplantacija ar reikalinga kraujo dializė (dirbtinis kraujo valymo būdas, kai paties žmogaus inkstai nebeveikia), negali būti paskiepyti savo gyvenamoje savivaldybėje, jei ji – ne viena iš penkių didžiųjų, ir kodėl šiems žmonės virusas yra itin pavojingas, 15min papasakojo Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno gyvastis“ pirmininkė Irma Juodienė.

Jos vadovaujama organizacija bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekiant užtikrinti, kad visi, tai yra apie 2500 po transplantacijos operacijos arba jos laukiantys pacientai, būtų tinkamai paskiepyti.

I.Juodienės teigimu, SAM paskaičiavo, kad šiems gyventojams iš viso reikės 5 tūkst. skiepų dozių, kurios bus paskirstytos ir perduotos į penkių didžiųjų regionų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių kuruojančias ligonines.

Tai reiškia, kad pacientas, kuriam yra paskirtas skiepas, turės vykti skiepytis į tą regioninę ligoninę, kurioje gydosi.

Tačiau ne visi tiek dėl finansinių, tiek socialinių ar sveikatos priežasčių turi galimybę patys tris kartus (tirtis dėl antikūnų kraujyje ir du kartus skiepytis) vykti į didįjį miestą.

Su tuo sutinka ir I.Juodienė, todėl, jos teigimu, būtent čia pagelbėti gali ir turi savivaldybės.

Asmeninio albumo nuotr./Irma Juodienė
Asmeninio albumo nuotr./Irma Juodienė

„Ministerija kreipėsi ne tik į regionines ligonines, kad turi būti užtikrintas tiek transplantuotų, tiek dializuojamų pacientų skiepijimas, bet ir į savivaldybes, kad lygiai taip pat jos pasirūpintų.

Matote, šioje vietoje yra labai ryški takoskyra: liga yra susijusi su socialinėmis problemomis, bet medicina rūpinasi griežtai tik medicininiais dalykais. O tai, ar žmogus gali atvykti, ar ne, tai jau yra socialinės problemos ir jomis griežtai gali rūpintis tik pačios savivaldybės. Ir negali, sakykime, Santaros klinikos atsivežti (pacientų – 15min) iš jiems priskirto regiono ir juos suskiepyti“, – situaciją paaiškino I.Juodienė.

Paklausus, kodėl visgi tie žmonės negalėtų būti paskiepyti savo rajone, pavyzdžiui, Šilalės rajono gyventojas – Šilalės ligoninėje, kurioje skiepijami medikai ir kiti šiuo metu prioritetinėje skiepų eilėje esantys žmonės, ji nurodė, kad kiekvieno jų bendruomenės paciento atvejis yra individualus ir kiekvienam reikalinga nefrologo konsultacija.

„Mes esame su pažeistu imunitetu, jeigu taip galima pasakyti. Mes geriame vaistus, kurie mažina imuniteto atsaką. <...> Ir aš pati esu po transplantacijos, šiandien pati skiepijausi, penktadienį važiavau daryti antikūnų testą, vis tiek reikėtų konsultuotis su nefrologu“, – priežastis, kodėl pacientai su transplantuotu organu turi skiepytis nurodytuose centruose, nurodė I.Juodienė.

Liga yra susijusi su socialinėmis problemomis, bet medicina rūpinasi griežtai tik medicininiais dalykais

Kalbant apie tuos pacientus, kuriems atliekama kraujo dializė, ji teigė, kad savivaldybės turi spręsti šį klausimą individualiai, tartis su skiepus kuruojančia įstaiga arba dializės centrais.

Galbūt, jos nuomone, specialistai galėtų atvykti į atitinkamas savivaldybes ir paskiepyti gyventojus, kad jiems nereikėtų vykti atskirai.

Bet svarbiausia, I.Juodienės nuomone, kad gyventojai turėtų galimybę kreiptis į savivaldybę pagalbos.

„Mūsų žmonės, kuriems yra atliekama dializė, yra sunkūs ligoniai ir jie (savivaldybės – 15min) turėtų pasirūpinti jų atvežimu, nuvežimu“, – teigė ji.

15min antrą kartą susisiekus su Šilalės vicemeru T.Bartkumi ir paklausus, ar savivaldybė galės suteikti pagalbą pacientams, kurie patys neturės galimybės vykti skiepų į didžiuosius miestus, jis patikino – pagalbos gyventojai sulauks.

Tačiau papildė, kad, jo nuomone, skiepijimas galėjo būti organizuojamas ir geriau – kad šiems pacientams nereikėtų taip toli vykti, kai skiepai yra čia pat.

Nesibaigianti saviizoliacija

I.Juodienė pastebi, kad koronavirusas žmonėms, kuriems atlikta transplantacijos operacija ar jos laukiantiems, yra itin pavojingas.

Todėl karantiną jie sau pritaikė ne pagal Vyriausybės nurodymus, o daug anksčiau.

„Mes patys savaime esame karantine nuo spalio mėnesio, kai pradėjo daugėti užsikrėtusių, patys save labai ribojame, labai saugomės“, – sakė I.Juodienė, pati gyvenanti su padovanotu transplantuotu inkstu.

Kai pradėjo daugėti užsikrėtusių, patys save labai ribojame, labai saugomės.

Pasak jos, šiai grupei priklausančių žmonių užsikrėtimo COVID-19 procentas nėra didelis, tačiau tarp užsikrėtusiųjų yra nemažai mirčių.

„Pagal Europos duomenis, apie 25 proc. žmonių po transplantacijos, kurie užsikrečia koronavirusu, miršta. Mums tai yra ypač jautru. Mus visus įspėja, kad net kai visi būsime paskiepyti, galimai ne visiems susidarys atsakas ir vis tiek turėsime būti karantine, save saugoti“, – teigė I.Juodienė.

Kalbėdama apie žmones, kuriems reikalinga kraujo dializė, ji sakė, kad pacientas nėra lygus pacientui.

Tačiau, pasak I.Juodienės, ir pats virusas medikams išlieka mįslė, todėl sunku pasakyti, kam jis yra pavojingesnis.

„Bet mes esame be galo pažeidžiami“, – patvirtino ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min