Viena iš profsąjungų nori derėtis dėl pedagogų algų atskirai nuo kitos, tuo metu antroji neprieštarauja bendram susitikimui.
Atskirų derybų norinčios profsąjungos atstovas Eugenijus Jesinas antradienį BNS negalėjo papasakoti, apie ką kalbėta po pietų vykusiame susitikime su ministerijos vadovais.
„Nutraukėme susitikimą dėl objektyvių priežasčių – mes buvome įspėję, kad nenorime sėdėti prie vieno stalo su kitos profsąjungos atstovais, bet ministerijos vadovai nepadarė išvadų, ir buvome priversti atsikelti“, – sakė jis.
Viena iš profsąjungų nori derėtis dėl pedagogų algų atskirai nuo kitos, tuo metu antroji neprieštarauja bendram susitikimui.„Tai išvis buvo ne derybos – visada prieš derybas gaunama informacija, o mes gauname į derybas atėję ir neturime galimybės tų skaičių patikrinti. Pavyzdžiui, ministerija sako, kad mokytojų atlyginimai mažinami 8 proc., o mes – kad 20 proc.“, – piktinosi E.Jesinas.
Anot jo, ministerija turinti „parodyti blaivų protą ir gerą norą“ derėtis su jo atstovaujama profsąjunga, kitaip esą jau „išsakytas ryžtas“ streikuoti.
Tuo metu LŠDPS pirmininkė Rūta Osipavičiūtė tvirtino, kad jos vadovaujama organizacija neprieštarauja bendroms deryboms, o ko tokiais veiksmais siekia kita profsąjunga – nežinia.
„Tiesiog nemaloni situacija – gėda dėl tos profsąjungos atstovų, kurie savo asmenines ambicijas stato aukščiau nei mokytojų interesai. Mes niekada nesakėme, kad nesėsime prie vieno stalo. Jų tikslas – ne ginti mokytojų interesus ir apskritai neaišku, ko jie siekia“, – kalbėjo ji.
Anot R.Osipavičiūtės, per susitikimą su ŠMM vadovais jokių susitarimų nepasiekta ir reikalavimų nekelta, vyko diskusija dėl mokytojų atlyginimų perspektyvos 2010 metų sausio pirmąją. Iki Naujųjų metų esą yra „kažkokia garantija“, kad atlyginimų koeficientai nebus mažinami.
„Jie pristatė mums savo darbinį projektą, ir buvo diskusija – nei derybos, nei koks nors kitas dalykas. Mes dabar turime rezultatą, kokį galėjome pasiekti – kad koeficientų vidurkiai išlaikomi iki 2010 metų sausio 1 dienos. Manome, kad tik per bazinę mėnesio algą mažės kai kuriose mokyklose, bet ne per krepšelį, nes koeficientas išlieka“, – dėstė R.Osipavičiūtė.
Jos teigimu, pedagogai iš švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio išgirdo, esą jei kuri nors mokykla turi pakankamai lėšų, ji galėtų kompensuoti mokytojams ir trūkumą, atsirandantį dėl bazinės algos mažinimo.
„Ministerija nori suteikti kuo daugiau savarankiškumo mokykloms, kad galėtų pati mokykla spręsti ir darbo apmokėjimo klausimą. Žinoma, iškėlėme įstaigos vadovo vadybos klausimą“, – pasakojo R.Osipavičiūtė.
Praėjusią savaitę pedagogų profsąjungų atstovai piketavo prie ŠMM dėl naujos mokytojų atlyginimų skaičiavimo tvarkos, esą leidžiančios mokyklų vadovams teisę manipuliuoti mokytojų atlyginimų koeficientais.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tuomet sakė, jog siekiant apsaugoti mokytojus, kad jų nenaudai nebūtų manipuliuojama naująja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka bus nustatyta minimali apatinė vadinamųjų koeficientų žirklių riba.
ŠMM taip pat neigia švietimo darbuotojų profsąjungų atstovų teiginius, kad nuo rudens mokytojų atlyginimai mažės 20 proc. Ministerijos teigimu, nuo spalio 1-osios mokytojų darbo užmokestis, išliekant tam pačiam darbo krūviui, mažės ne daugiau kaip 4,7 proc. Pajamos esą gali mažėti tik tiems, kuriems menkės darbo krūvis – šiemet mokinių skaičius mažėja 24 tūkstančiais.
Seimui patikslinus šių metų biudžetą, darbo užmokesčio fondas nuo 2009 metų rugsėjo 1-osios sumažintas 8 proc., iš jų 4,7 proc. mokytojų darbo užmokestis mažinamas dėl bazinės mėnesinės algos sumažinimo nuo 128 iki 122 litų ir 3,3 proc. – keičiant Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką.
