Šiaurės šalyse vaikų teises ginančios tarnybos yra iš tėvų paėmusios apie 10 tūkst. vaikų, lietuvių emigrantų paimti vaikai sudaro labai mažą procentą.
Kaip teigė Norvegijoje ir Danijoje apsilankiusi ir su vaiko teisių apsaugos pareigūnais susitikusi vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyresnioji patarėja Inga Juozapavičienė, šiose šalyse iš lietuvių emigrantų šeimų yra paimta apie dešimt vaikų.
Šiaurės šalyse iš lietuvių emigrantų šeimų yra paimta apie dešimt vaikų.
Trečiadienį Seime surengtame Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje I.Juozapavičienė priminė, kad Lietuva anksčiau siūlė Norvegijai pasirašyti dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo vaikų teisių apsaugos srityje, tačiau Norvegija šį pasiūlymą atmetė, nes ji laikosi pozicijos nepasirašyti dvišalių bendradarbiavimo sutarčių, nes jos neatitiks nacionalinių teisės aktų, be to, norima taikyti bendrą politiką visų imigrantų atžvilgiu.
„Tvarka yra tokia, kad per savaitę nusprendžiama, ką daryti su vaiku. Pusė bylų yra uždaromos, 25 proc. bylų vaikai paimami, o likusiais atvejais organizuojama šeimai pagalba“, – sakė ji.
I.Juozapavičienė teigė, kad tiek Danijos, tiek Norvegijos institucijų sprendimai dėl vaikų gali būti skundžiami, tėvams suteikiama nemokama teisinė pagalba. Skųsti sprendimus gali tik tėvai, o ne Lietuvos institucijos, nes jos nėra bylos dalyvės.
Kol kas norvegai nesileidžia į kalbas
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad po 2015 metų galima tikėtis poslinkių.
„Šviesa tunelio gale yra tai, kad Norvegija planuoja prisijungti prie konvencijos. Bus galima gauti informaciją iš institucijų, kurios sprendžia vaiko paėmimo klausimus. Šiandien tai yra uždara valstybė su savo nacionaline teise, net mūsų institucijos, kurios tiesiogiai skirtos bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis, tos informacijos gauti negali“, – teigė R.Šalaševičiūtė.
Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento atstovas Andrius Bendinskas sakė, kad Norvegijai buvo įteikta nota, kurioje priminta, kad ji yra ratifikavusi Vienos konvenciją, kuri įpareigoja suteikti informaciją, susijusią su kitos šalies piliečiais.
„Problema yra ta, kad informacija mūsų pusės nepasiekia“, – sakė jis.
