Paaiškino paslaugos galimybes
Daug metų kalbama, kad šeimoms, auginančioms sutrikusio intelekto asmenis ar vaikus, reikia padėti išgyventi, sako D.Migaliova. Jos teigimu, tokiose šeimose gyvena „amžinas vaikas“, nesvarbu, ar jam penkeri, ar 35 metai: „Tokio žmogaus galimybės ir gebėjimai labai nedideli. Tėvai turi 24 val. per parą jį prižiūrėti.“
D.Migaliovos tvirtinimu, tėvai mielai naudotųsi laikinojo atokvėpio paslauga – ir tam, kad išeitų į teatrą, ir tam, kad galėtų grįžti iš pamaininio darbo ir toliau prižiūrėti vaiką.
„Be to, yra savaitgaliai, šventės, taip pat – neplanuotos mamos ar tėčio ligos. Matome tokių paslaugų būtinybę, žinome, kad yra poreikis, o pasaulyje tai jau padaryta“, – aiškina pašnekovė.
Kaip sako D.Migaliova, iki šiol tokių paslaugų lankomosios priežiūros darbuotojai sutrikusio intelekto žmonėms ar psichikos ligoniams neteikė: „Paslaugas gaudavo pagyvenę ar sunkiomis somatinėmis ligomis sergantys asmenys. Sutrikusio intelekto žmonėms skirti tik dienos užimtumo, ugdymo centrai.“ Pasak pašnekovės, eilės į socialinės globos namus tik didėja, dienos užimtumo centrų – mažėja, todėl bus labai stengiamasi, kad laikinojo atokvėpio paslauga atsirastų socialinių paslaugų kataloge.
Stengiasi kurti jaukią aplinką
Ivona Stasilovič, bendrijos „Viltis“ projektų vykdytoja, sako, kad jau išnuomotas butas, kuriame bandoma sukurti jaukią aplinką asmenims, naudosiantiems paslaugą: „Namuose neturime jaustis kaip ligoninėje ar kokioje nors institucijoje, todėl butą gražiname, ruošiamės priimti žmones.“
Anot I.Stasilovič, svarbiausia, kad įstaigoje būtų saugu: „Tai sutrikusio intelekto žmonės, todėl, pavyzdžiui, vaza yra ne stiklinė, o iš plastiko. Žinoma, ten visuomet bus socialiniai darbuotojai, kurie viską prižiūrės.“
D.Migaliova, paklausta, kuo laikinojo atokvėpio įstaiga skirsis nuo kitų, teigia, jog tai bus naujos kokybės paslauga. „Mes labai vertinsime individualius asmens poreikius. Stengsimės bendrauti su šeima, nes diagnozė „neįgalumas“ nenusako nei asmens gebėjimų, nei nesugebėjimų. Šeimos gyvena skirtingai, jų socialinis statusas taip pat skiriasi“, – pasakoja pašnekovė.
Sieks kurti kitokias paslaugas
I.Stasilovič teigimu, bus stengiamasi priartėti prie namų aplinkos, tad norima pradėti ne nuo būrio, o dviejų žmonių, esančių įstaigoje.
D.Migaliova aiškina, kad darbuotojai, prižiūrintys sutrikusio intelekto asmenis, turi daryti tai, ką daro tėvai: „Socialinio darbuotojo funkcija – ateiti, atnešti maisto ar vaistų, pažiūrėti, ar viskas gerai, ir išeiti. Mes norime kitokios paslaugos.“
Viskas, anot D.Migaliovos, kainuoja – tiek nuomojamas butas, tiek baldai, kuriuos reikia nupirkti. Kalbėdama apie paslaugos kainas, pašnekovė tikina, kad pigiau bus tuo atveju, jei darbuotojas važiuos į namus. „Mūsų maksimaliais skaičiavimais, viena valanda įstaigoje kainuos 5 eurus, o valanda namuose – 2,5 euro. Paprastai, jei šeimos pajamos mažos, paslaugos teikėjas ieško kitų šaltinių, kurie 100 proc. apmokėtų paslaugą.“
Tėvai dar nepasitiki
D.Migaliova aiškina, kad tokios paslaugos kaip ši, – institucinės globos prevencija. „Mes žinome, kas vyksta institucijose su seneliais, su sutrikusio intelekto asmenimis. Pirmuosius patikrinimus pradėjome daryti dar 1996 m., valdžia labai dėl to pyko. Tačiau jei sakome, kad neįgalūs žmonės taip pat žmonės, tai jų gyvenimo kokybė turi būti tokia, kaip ir visų kitų“, – tikina pašnekovė.
Kaip tvirtina D.Migaliova, tėvai tokių įstaigų dar bijo ir jomis nepasitiki: „Jie ypač bijo, kad suaugęs žmogus nebūtų pažemintas, nesuprastas. Vis dėlto raginame mūsų asocijuotus žmones, kad teiktų šią paslaugą.“
I.Stasilovič aiškina, kad žmonių baimė kyla iš įpročio. „Asmenys, turintys sutrikusio intelekto vaikų, taip gyveno visą laiką ir negali priprasti prie to, kad gali būti geriau. Tačiau bijoti visai nereikia“, – tikina ji
