Nuo vasario 18-as troleibusų maršrutas „Pašilaičiai – Justiniškės – Žemieji Paneriai – Titnago g.“ bus padalintas į 2 maršrutus: 18-ą maršrutą „Pašilaičiai – Justiniškės – Žemieji Paneriai – Titnago g.“ ir 18A maršrutą „Pašilaičiai – Justiniškės – Žemieji Paneriai“. Laikinai bus uždaryti autobusų ir troleibusų maršrutai: autobusų 80 maršrutas „S. Stanevičiaus g. – Centras“, 81 maršrutas „Fabijoniškės – Ukmergės g. – Centras“, 82 maršrutas „Pilaitė – Spaudos rūmai“ ir troleibusų 15 maršrutas „Stotis – Žemieji Paneriai“. Negana to, sekmadieniais Vilniaus maršrutų autobusai ir troleibusai darbą pradės vėliau – nuo 6 val. 30 min.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Kastyčio Lubio, maršrutus nutarta karpyti dėl sumažėjusių keleivių srautų ir sunkios ekonominės situacijos. „Vyksta optimizacija. Nuolat atliekami tyrimai, skaičiuojama kada ir kokie maršrutai kiek žmonių perveža. Pavyzdžiui, savaitgalio rytais autobusai ir troleibusai važinėja tušti, o mes juk norime vežioti ne orą, bet žmones“, – sakė K.Lubys.
Maži apkarpymai – žymus sutaupymas
„Susisiekimo paslaugų“ generalinis direktorius Gintas Bliuvas sakė paskaičiavęs, jog važinėjant pagal naują grafiką, įsigaliosiantį nuo vasario 1 d., troleibusai per metus nuvažiuotų 801 tūkst. 600 km mažiau, o autobusai savo kilometražą sumažintų 541 tūkst. 200 km. „Troleibusų parkas per metus sutaupytų 4 mln. 809 tūkst. litų, o autobusų parkas – 3 mln. 30 tūkst. litų“, – skaičiavo G.Bliuvas.
Tačiau valdininkus džiuginantys transporto pokyčiai, miestiečiams nekelia didelio susižavėjimo. Su „15 min“ susisiekęs vilnietis Juozas skundėsi, kad dėl panaikinamo 15 maršruto troleibuso kelionė į į darbą ir atgal jam atsieis dvigubai brangiau. „Anksčiau pirkdavau tik vieną bilietą. Dabar turėsiu važiuoti su persėdimais, todėl privalėsiu pirkti po du bilietus į kiekvieną pusę“, – guodėsi vilnietis.
Tačiau K.Lubio patarimas tokiems vilniečiams vienas – „pirkite mėnesinius bilietus“. „Deja, mes nesame pajėgūs turėti tiek transporto, kad žmonės galėtų pasiekti vieną miesto tašką iš kito nepersėsdami“, – aiškino K.Lubys. Jo tvirtinimu, negalima išleisti troleibuso ar autobuso kelioms valandoms, kad, pavyzdžiui, jie važiuotų tuo metu, kai žmonėms reikia į darbą. „Taip susipainiotų vairuotojų darbo grafikai. Juk vairuotojai negali padirbti keletą valandų ir važiuoti namo. Jei turi dirbti normalią aštuonių valandų darbo dieną“, – sakė pašnekovas.
G.Bliuvas antrino K.Lubiui, sakydamas, kad įmonės pačios galėtų pasirūpinti keleto darbuotojų atgabenimu į darbą, jeigu šie negali atvažiuoti viešuoju transportu. „Pripažinkime, kad išleisti miesto autobusą dėl kelių žmonių šiuo metu yra per didelė prabanga, už kurią turi sumokėti visi mokesčių mokėtojai“, – sakė G.Bliuvas.
Savaitgalio rytais – štilis
G.Bliuvas taip pat pastebėjo, kad nei Rygoje, nei Taline viešasis transportas savaitgaliais nepradeda važinėti taip anksti, kaip Vilniuje. „Kaimynių sostinėse viešasis transportas dirba racionaliau. Tik Vilniuje kažkodėl savaitgaliais troleibusai nuo pat ryto kursuodavo tušti. Gal kažkada tam ir buvo sąlygos, tačiau dabar tikrai nebėra“, – sakė jis.
„Susisiekimo paslaugos“, anot įmonės vadovo, prieš pakeisdamos maršrutus atsižvelgė ir į verslininkus. „Galvojome, kad jeigu mes nevažiuosime savaitgalio rytais, puiki niša atsivers maršrutiniams taksi. Tačiau pastebėjome, kad ir šie šeštadienį bei sekmadienį į miestą išvažiuoja tik nuo 8–9 valandos. Tai rodo, kad keleivių tuo metu tikrai nėra“, – kalbėjo G.Bliuvas.
Jis taip pat minėjo, jog didžiausias keleivių srauto kritimas prasidėjo pernai, kartu su šalį užklupusia ekonomine krize. „Dalis keleivių atbyrėjo pabranginus bilietą, tačiau kita dalis nebevažiuoja todėl, kad nebeturi kur. Juk didžioji dalis viešojo transporto naudotojų – dirbantys žmonės. Jeigu nebeturi darbo, vadinasi nebėra kur važiuoti“, – nedarbo ir smukusio viešojo transporto keleivių santykį aiškino G.Bliuvas.
