Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija (toliau – komisija) vakar patvirtino rezoliucijos, kuria parlamentui siūloma paraginti Vyriausybę kreiptis į aukščiausias Vokietijos institucijas dėl Lietuvos piliečių patirtos žalos kompensavimo galimybių įvertinimo, projektą. Kartu su Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovais šiomis dienomis paruoštas dokumentas bus registruojamas Seimo posėdžių sekretoriate, vėliau dėl jo balsuos parlamentarai.
Dėl 1941 metų sausio 10–ąją pasirašyto SSRS ir nacistinės Vokietijos dvišalio susitarimo iškeldinti iš pasienio teritorijų lietuvių ir lenkų tautybės gyventojus nukentėjo kelios dešimtys tūkstančių žmonių. Perkeltieji gyventi kitur prarado visą užgyventą turtą. Manoma, kad į kompensaciją pretenduotų keli tūkstančiai Lietuvos piliečių. Įvairiais skaičiavimais, jiems padarytos žalos dydis gali siekti mažiausiai kelis milijonus eurų.
Nieko nepešė
Visuomeninė organizacija „Suvalkija“, vienijanti iš Suvalkų krašto į dabartinę Lietuvos teritoriją priverstinai perkeltus asmenis, jų vaikus ir vaikaičius, daugiau nei 15 metų bandė reikalauti, kad Vokietija sumokėtų kompensaciją. Minėtos rezoliucijos tekste konstatuojama, kad žalos atlyginimo klausimas nevyriausybiniu lygiu taip ir nedavė rezultatų. Po ilgo visuomeninės organizacijos susirašinėjimo su Vokietijos valdžia paaiškėjo, kad ši šalis 1941 metais priverstinai perkeltus asmenis pripažįsta nukentėjusiais nuo nacistinės Vokietijos okupacinio režimo, kitaip tariant, laiko juos galinčiais pretenduoti į materialinės žalos atlyginimą. Tačiau Vokietijos institucijoms pasirodė nepriimtina, kad į jas kreipiasi visuomenininkai. „Suvalkijai“ buvo paaiškinta, kad šį klausimą turėtų kelti Lietuvos Vyriausybė.
Liko pamiršti
„1941 metų SSRS ir Vokietijos valstybių susitarimas dėl priverstinio Lietuvos tautybės gyventojų iškėlimo iš Lenkijos Suvalkų krašto ir jo įgyvendinimo padariniai yra neatskiriami nuo kitų Vokietijos valstybės okupacinių veiksmų Lietuvos teritorijoje ar prieš jos piliečius 1940–1945 metų laikotarpiu pasekmių visumos“, – teigiama rezoliucijos projekte.
LŽ kalbintas Seimo komisijos vadovas konservatorius Arimantas Dumčius pažymėjo, kad Vokietija kompensavo žalą nukentėjusiesiems, kurie buvo išvežti į šią šalį priverstiniams darbams, o priverstinai iškeldintieji liko pamiršti. „Norint apskaičiuoti žalą, reikės atsižvelgti į tai, kiek turto dėl perkėlimo neteko žmogus. Tai bus didelis darbas“, – sakė parlamentaras.
Pretendentų skaičius nežinomas
Visuomeninės organizacijos „Suvalkija“ pirmininkė Birutė Kižienė LŽ vakar pasakojo, kad 1941 metais iškeldintiems žmonėms yra suteiktas nukentėjusiųjų perkeltųjų statusas, nuo 2005 metų jiems mokama valstybinė pensija. „Mums moka Lietuva, nors iš tiesų žalą padarė Vokietija. Raštus jos institucijoms rašėme nuo 1997 metų. Netiesa, kad Vokietija mielai atlygina okupacinę žalą. Kodėl neatlygina mums?“ – piktinosi ji. Pasak B.Kižienės, iš pradžių Vokietijos institucijos esą neigė, kad 1941–aisiais perkėlus žmones jiems buvo padaryta žala. „Jos tikino, kad mums nieko bloga nepadarė, esą gyventojai savanoriškai išsikėlė. Jūs raskite žmogų, kuris imtų ir paliktų savo ūkį! Vėliau mums bandyta aiškinti, kad nėra pretendentų į žalos atlyginimą. Kai radome du šimtus nukentėjusiųjų, sakyta, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti klausimą – į juos turi kreiptis Vyriausybė“, – pasakojo visuomeninės organizacijos „Suvalkija“ pirmininkė. Pasak B.Kižienės, kol kas negalima tiksliai pasakyti, kiek žmonių reikalautų kompensacijos, nes tokie asmenys nėra registruojami. „Gali būti, kad jų daugiau, nei mes manome“, – pridūrė ji. Apie pinigų sumą, kurios galima būtų reikalauti iš Vokietijos, pirmininkės teigimu, kalbėti dar anksti.
