„Tai ką padarėme dabar, šaliai būtų buvę naudinga padaryti prieš 20 metų. Mes negrįžtam atgal, o vėluojame. Medikai mano, kad už pamiegojimą reanimacijoje ar chirurgijos skyriuje, kur dienos metu operuojama tik kas trečią parą, o naktį operacijos apskritai nevyksta, galima per metus uždirbti 80 tūkst. litų, kai tuo tarpu gydymo įstaiga už gydytojo paslaugas gauna 20 tūkst. litų. Manau, kad medikams tas pasikeitimas nėra labai priimtinas“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė.
Taip ji atsakė į trečiadienį parlamentaro, opozicinės socialdemokratų partijos Juozo Oleko ir Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovo Liutauro Labanausko išsakytą kritiką SAM prieš pusmetį įvykdytai sveikatos įstaigų restruktūrizacijai.
N.Ribokienė pažymėjo, kad didžioji dalis siekių ir tikslų, kuriuos J.Olekas ir L.Labanauskas nurodė kaip būtinus įgyvendinti, jau yra realizuoti. Be to, pasak viceministrės, įgyvendinama sveikatos sistemos pertvarka nėra „kažkas labai naujo ir nežinomo“ pačiam J.Olekui, nes restruktūrizavimą pradėjo būtent jis. „2003 metais pradėtas pirmas restruktūrizacijos etpas, 2006 metais antras. Mūsų vadovybė 2009 metais patvirtino trečią restruktūrizacijos programos etapą, kuris yra buvusių etapų tąsa“, – sakė SAM atstovė.
N.Ribokienė atkreipė dėmesį, kad panaikinti mažųjų ligoninių skyriai buvo nuostolingi tam tikrai gydymo įstaigai ir „dirbdavo kitų skyrių sąskaita“. „Uždarius arba pakeitus chirurgijos, reanimacijos skyrių profilį, gydymo įstaiga negauna įplaukų, bet jos nuostoliai tampa minimalūs, ttsiranda galimybė dirbti ekonomiškai efektyviai“, – kalbėjo SAM atstovė.
Pasak viceministrės, dienos chirurgijos paslaugas SAM laiko prioritetine paslauga ir kad dar prieš įsigalint restruktūrizavimo trečiam etapui, buvo išplėstas dienos chirurgijos paslaugų asortimentas, suteikiant galimybę mažoms ligoninėms teikti tas dienos chirurgijos paslaugas, kurias teikia universiteto ligoninės, paliekant tokį patį apmokėjimą, kokį gauna didžiosios gydymo įstaigos.
Be to, atsižvelgiant į gydymo įstaigų ir pacientų poreikius, priėmimo skyriuose papildomai finansuoti skubios traumatologinės ir chirurginės pagalbos postai. „Visos šios gydymo įstaigos gavo papildomą finansavimą, kad jų postai veiktų nedarbo valandomis. T.y. tada, kai neveikia dienos chirurgija, kad pacientui prireikus, jis gautų reikalingą pagalbą“, – dėstė N.Ribokienė.
Ji pabrėžė, kad dėl „ne visai tinkamos“ gydymo įstaigų vadybos, ne visos gydymo jos sugebėjo įsisavinti tuos pinigus ir teikti tą paslaugą. „Tai čia jau yra pačių įstaigų problema“, – kalbėjo viceministrė.
Be kitų svarbių įgyvendintų pervarkų ji išskyrė reanimacijos aprašo pakeitimą, leidusį mažoms ligoninėms, gebėjusioms išlaikyti gydytoją reamatologą, teikti platesnę reanimacijos paslaugų asortimentą, taip pat – atliktą greitosios pagalbos monitoringą.
„Buvo minimas rytų ir pietryčių Lietuvos kardiologijos projektas, kuriame dalyvauja keturios mažos gydymo įstaigos. Teigta, neva jam iškilo grėsmė. Labai atsakingai turiu pasakyti, kad visi procesai yra sureguliuoti, visos keturios gydymo įstaigos ir visos kitos, kurios dar dalyvaus būsimame vakarų ir vidurio Lietuvos kardiologijos projekte, gali teikti reanimacijos paslaugas visiems kardiologiniams pacientams ir šios paslaugos įkainis jau padidintas iki 1000 litų“, – kalbėjo N.Boreikienė.
Pažymėjusi, kad ne vienoje įstaigoje darbas sąmoningai buvo atliekamas neefektyviai, norint gauti didesnį finansavimą: „Visi pacientai pereidavo per reanimacijos skyrių. Bet šitaip negali būti. Tam, kad galėtų pasiimti didesnį finansavimą. Šie žaidimai tikrai baigėsi. Vadybininkai, kurie manė, kad vadybos principas rajono ligoninėje yra gauti daugiau pinigų ir etatų, suprato, kad tai nepasitvirtina“.
