Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 12 07

Tauragės mieste šeimininkauja bebrai

Toks vaizdas, kokį matote nuotraukoje, atsiveria Tauragėje, Jūros upės krante, šalia pėsčiųjų tilto Butkelių pusėje. Negi praėjusio amžiaus viduryje į Lietuvą įvežti bebrai pasiekė tokią populiaciją, kad, ieškodami įsikurti tinkamų vietovių ir maisto šaltinių, jie nebevengia ne tik nedidelių gyvenviečių, bet ir miestų? Ar tikrai daug bebrų yra gerai – klausia šį vaizdą užfiksavęs Aleksandras Naryškinas.
Štai taip bebrai darbuojasi Tauragės mieste, prie pat Jūros upės
Štai taip bebrai darbuojasi Tauragės mieste, prie pat Jūros upės / Aleksandro Naryškino nuotr.

Paviešinęs šią nuotrauką savo feisbuko paskyroje Tauragės krašto muziejaus Gamtos-fotografijos skyriaus vedėjas sulaukė įvairių komentarų: vieni teigė, kad reikėtų pasidžiaugti gyvūnais, esą tai, kad jie šeimininkauja mieste, nieko blogo. Miškuose juos nori išnaikinti miškininkai, laukuose – ūkininkai, kad melioracijos įrenginiams nuostolių nedarytų, taigi ramybės ieškoti jiems belieka mieste. Vis dėlto A.Naryškinas mano, kad žmonių, kurie labiau džiaugiasi medžiais, o ne bebrais, ko gero, yra daugiau.

Bebras yra žolėdis gyvūnas, kartais jis net vadinamas pakrantės karve. Galima sakyti, visa pakrantės augmenija yra tinkama maistui, tad didžiąją dalį sezono bebrai maitinasi žole, kurios nuėda ištisus plotus, krūmų šakelėmis. Medžius bebrai pradeda versti vėlų rudenį, nes ima ruošti maisto atsargas žiemai.

„Tauragės kurjeriui“ A.Naryškinas sakė pakrantėje matąs daug apgraužtų medžių, nuo tilto iki vasaros estrados – net keliose vietose, vadinasi, bebrai šioje teritorijoje gyvena, yra įsikūrę kažkur netoliese. Esą jų čia būdavo ir anksčiau, bet dabar sparčiai daugėja.

„Apgraužti medžiai nėra vertingi, taigi nieko tokio, kad juos bebrai nugraužia, bet jei pakrantė kada nors bus sutvarkyta, bus pasodinta vertingesnių medžių, bebrai neatsisakytų ir jų, – teigia A.Naryškinas. – Bet kokiu atveju, manau, bebrams mieste ne vieta, nes jie daro didžiulį poveikį gamtai, ir ne visada teigiamą.“

Gamtininkas pasakojo nuolat matąs daug apgraužtų medžių pakrantėje prie buvusių kareivinių, ten visa pieva apsemta, fauna labai pasikeitusi, ir tai nėra gerai. Jis mano, kad ši problema turėtų būti sprendžiama platesniu mastu, ne vien mūsų krašte.

Seniūnas Virginijus Žilius, paprašytas išsakyti savo nuomonę apie Jūros pakrantėje karaliaujančius bebrus, sakė, kad vienas ar kitas nuverstas medis – dar ne tragedija, ir patvirtino, kad anoje Jūros pusėje jie kaip reikiant graužia medžius, ir jo, kaip medžiotojo, nuomonė būtų tokia – reikia reguliavimo. Seniūnas žadėjo apžiūrėti krantinę, pabandyti nustatyti, ar bebrai kelia grėsmę ir kokių nuostolių padaro. Pridūręs, kad Lietuvoje medžioklė gyvenamosiose vietovėse neleidžiama, jis sakė:

„Jei tokia bebrų veikla mieste ims smarkiai kenkti ne tik augmenijai, bet ir miesto estetikai, būtų galima pasitarti su medžiotojais ir pagalvoti apie šių gyvūnų gaudymą spąstais.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius