Vyriausybė nusprendė, jog beveik visos per metus nepanaudotos biudžetinių įstaigų lėšos turi grįžti į valstybės iždą. Į kitus metus bus perkelta ne daugiau kaip ketvirtadalis sukauptų lėšų.
Gero meno nebebus
Ši žinia skaudžiai smogė Klaipėdos dramos teatrui, kuriam gali tekti atsisakyti planų kviestis geriausius režisierius. „Kol kas nežinome, kiek ši nauja prievolė mums kainuos, tačiau aišku tai, kad tokių spektaklių, kaip Jono Vaitkaus „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ ar Gintaro Varno „Šmėklų sonata“ nebegalėsime sau leisti. Geri režisieriai yra ir brangūs, jeigu mes neįstengsime jų pasikviesti, jie važiuos svetur“, – neslėpė nusivylimo teatro vadovas Gediminas Pranckūnas.
Per pastaruosius kelerius metus įstaigai pavyko sutaupyti kelis šimtus tūkstančių litų, kurie skirti brangiems pastatymams, nes valstybės skiriamų beveik trijų milijonų litų tam neužtektų. Pinigų visada trūksta ir kitoms reikmėms. Teatrui iš uždirbtų pinigų pavyko sutvarkyti garažus, įsigyti mašiną dekoracijoms gabenti.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras iš valstybės skiriamos dotacijos taip pat niekaip neišgyventų. Šiai įstaigai nepavyksta ir uždirbti tiek, kad liktų bent didžiausioms spragoms užpildyti. „Iš to, ką pavyksta uždirbti, ir gyvename, nes gaunamo finansavimo mums nepakanka. Kitoms įstaigoms gal ir užtenka, joms nereikia tiek išlaidų baletui, orkestrui, jų pastatai gal ne tokie seni, labiau ekonomiški“, – paaiškino teatro vadovo pavaduotoja Inga Gelžinytė. Kitiems metams teatras tikisi gauti daugiau pinigų iš valstybės – 8 mln. Lt, nes esą verkiant reikia pakeisti sutrūnijusius langus.
Rožiniai laikai – praeityje
Laikus, kai galėjo įsigyti naujų kompiuterių ir kitos būtinos biuro įrangos, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys vadina rožiniais.
„Tuos metus prisimenu kaip svajonę. Uždirbtus pinigus galėjome panaudoti kaip norėjome. Juos skirdavome įstaigai modernizuoti, tačiau galėjome jais ir mokslinius projektus finansuoti – turėjome labai didelę motyvaciją stengtis uždirbti kuo daugiau“, – tikino J.Genys.
Jam nuo kitų metų įsigaliosianti prievolė kelia nuostabą, nes ir iki šiol įstaigos neišlaidaudavo.
Kol kas nėra žinoma, kiek pavyks sutaupyti, iš įstaigų atėmus jų sukauptas lėšas. Seimui pateiktame kitų metų valstybės biudžeto projekte nėra numatyta mažinti kultūros įstaigoms skiriamo finansavimo.
Kovoja dėl išlikimo
Vyriausybės nustatyta naujoji tvarka skaudžiausiai smogs daugiausiai lankytojų kasmet sulaukiančiam Lietuvos jūrų muziejui. Čia per metus apsilanko apie pusę milijono žmonių. Didžiąją dalį iš šiemet uždirbtų 2 mln. Lt, kuriais dengiamos ne tik išlaidos komunaliniams mokesčiams, bet ir darbuotojų atlyginimams, teks grąžinti į valstybės biudžetą. Kol rekonstruojamas delfinariumas, įstaiga uždirbo kone perpus mažiau, todėl pinigus taupė, kad išgyventų. Dėl kilusios grėsmės tolesnei muziejaus veiklai įstaigos vadovai kreipėsi į Seimą. Tačiau kol kas neaišku, ar muziejininkų skundai bus išgirsti.
