Anot jo, šiuo tikslu ketinama rengti išvažiuojamuosius Teisėjų tarybos posėdžius regionuose.
Aukščiausios instancijos teismui ir teisėjų savivaldos organui vadovaujantis G.Kryževičius pripažįsta, jog pastaruoju metu daug diskutuojama, ką reikėtų daryti, kad sustiprėtų visuomenės pasitikėjimas teismais. Teismų sistemoje dirba 774 teisėjai, per vienuolika praėjusių metų mėnesių jie išnagrinėjo 322 tūkst. bylų, apskųsti tik 5 proc. procesinių sprendimų.
„Tai rodo, kad dauguma žmonių iš esmės pasitiki teismais, procesiniai sprendimai juos tenkina. Atrodytų, didžiausia problema – aukštesniųjų teismų darbas, ten viena rimčiausių šiandienos aktualijų yra bylų nagrinėjimo terminai. Apeliaciniame teisme bylos nagrinėjimo neretai tenka laukti po 7–9 mėnesius, o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) – net metus“, – interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė G.Kryževičius.
Anot jo, civilinių bylų per metus padaugėjo 58 procentais. Pernai per 11 mėnesių Lietuvos teismuose išnagrinėta apie 19 tūkst. administracinių teisės pažeidimų ir 190 tūkst. civilinių bylų.
G.Kryževičiaus teigimu, šiuo metu teisėjai yra atrenkami pagal svarbius kvalifikacijos ir moralės kriterijus.
„Tačiau teismų savivaldai ne visada pavyksta savo sprendimais dėl kandidatų atrankos įtikinti Respublikos prezidentę, jog būtent tie teisėjai, kurie yra vertinimo lentelių priekyje, tinkamiausi daryti teisėjo karjerą. Ar visada gali lemti tai, kad teisėjas yra geresnis vien dėl to, kad turi ilgesnį teisėjo darbo stažą? Arba visada daugiau balų surenka teismui vadovavęs pirmininkas negu į šį postą pretenduojantis naujas žmogus. Todėl man labai priimtinas rotacijos principas“, – teigė Teisėjų tarybos pirmininkas.
Anot jo, „negeras reiškinys“ buvo tai, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija buvusiam generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui skyrė pirmąją vietą, nors jis teisėju tapo po kelerių metų pertraukos. Prezidentė, nepaisydama komisijos įvertinimo, pasirinko mažiau balų gavusį kandidatą.
„Neturiu nieko prieš A.Valantiną, kaip teisininką. Bet jis, sugrįžęs iš prokuratūros, teismų sistemoje dirbo tik kelis mėnesius, tad jo darbo teismuose, taikant absoliučiai tapačius kaip ir kitiems teisėjams standartus, nebuvo įmanoma įvertinti. Tai nesąžininga kitų pretendentų atžvilgiu, vien dėl to, man atrodo, A.Valantino reitingavimas pirmuoju buvo negeras reiškinys. Turime laikytis vienodų standartų visiems, o tai lemia ne tik visuomenės, bet ir pačių teisėjų pasitikėjimą teismų savivaldos skaidrumu“, – teigė jis.
G. Kryževičius sako, kad požiūrį į teismus neigiamai veikia ir teisėjų elgesys.
„Per mūsų truputėlį daugiau kaip dešimtmečio uždarumą užkalėme duris ir nieko niekur neįsileidžiame... Štai vienas teismas nusprendė apskritai neleisti filmavimo kamerų į teismo posėdžių sales. Sutinku, kad nuo teismo proceso pradžios iki pabaigos filmavimas yra negalimas. Bet kas draudžia filmuoti ir fotografuoti, kai teisėjai įeina į salę, kai iš jos išeina? Kai teisėjas nori pasakyti kelis žodžius apie priimtą sprendimą paprastai, suprantamai? Niekas. Kam erzinti žmones, kam statyti užtvaras ten, kur jų nereikia? Juo labiau kad teisėjai patys kartais nepaiso proceso. Vėluoja į posėdį, nors jo laikas nustatytas iš anksto. Tokia nepagarba žmogui neigiamai veikia požiūrį į teismus“, – teigė jis.
„Kad atsirastų abipusis ryšys, planuojame Lietuvoje kasmet rengti keturis išvažiuojamuosius Teisėjų tarybos posėdžius, bendrauti su visuomene ir žiniasklaida regionuose. Visokeriopai skatiname tai daryti visų pakopų teismų teisėjus. Manau, tai padės atgauti visuomenės pasitikėjimą“, – sakė G.Kryževičius.
