„Audito metu reikšmingų pažeidimų nenustatėme, tačiau turime pažymėti, jog ministerija neįgyvendino ankstesnio audito metu teiktos rekomendacijos ir dėl to ministerijos veikloje kartojasi anksčiau nustatyti neatitikimai, daromos tos pačios klaidos. Taip pat pasigedome ministerijos reiklumo užtikrinant racionalesnį valstybės lėšų naudojimą jai pavaldžiose įstaigose“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Teisingumo ministerija iki šiol neįgyvendino anksčiau teiktos Valstybės kontrolė rekomendacijos ir neišsprendė klausimo dėl ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktose nenumatytos funkcijos – apmokėti būtinąsias teismų sprendimų vykdymo išlaidas pagal antstolių prašymus – vykdymo. Be to, ministerija, apmokėdama būtinąsias teismų sprendimų vykdymo išlaidas, neužtikrino, kad jos būtų indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl ir 2013 metais nustatyta atvejų, kai vykdymo išlaidas antstoliams ministerija apmokėjo neteisingai, tuo neužtikrindama teisėto ir taupaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo.
Audito metu reikšmingų pažeidimų nenustatėme, tačiau turime pažymėti, jog ministerija neįgyvendino ankstesnio audito metu teiktos rekomendacijos ir dėl to ministerijos veikloje kartojasi anksčiau nustatyti neatitikimai, daromos tos pačios klaidos.
Teisingumo ministerijai pavaldžios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos audituojamu laikotarpiu už 506,5 tūkst. Lt iš trečiųjų asmenų įsigijo paslaugų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ir joms priskirtų funkcijų vykdymu, kurias vadovaujantis teisės aktais turėjo vykdyti pačios ir negalėjo įsigyti iš trečiųjų asmenų.
Audito ataskaitoje taip pat pažymima, jog ministerija nepakankamai kontroliavo, kad jai pavaldus Kalėjimų departamentas valstybės lėšas naudotų taupiai ir racionaliai. Pavyzdžiui, Kalėjimų departamentas sudarė probacijos procese naudojamų elektroninių stebėjimo priemonių ir programinės įrangos nuomos paslaugų sutartį, tačiau joje numatė atsiskaitymo pagal fiksuotą kainą būdą, neatsižvelgiant į tai, kokia apimtimi jos faktiškai bus naudojamos. Todėl, panaudojęs mažiau negu numatyta sutartyje elektroninių stebėjimo priemonių, Kalėjimų departamentas mokėjo už paslaugas, kurios nebuvo teikiamos.
Siekiant, kad Teisingumo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos išvengtų klaidų finansinėse ataskaitose, o lėšas naudotų racionaliau, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui.
