Nepriėmė teigiamo sprendimo, nes nėra bendro sutarimo Europoje
Pasak specialisto, Europos žmogaus teisių konvencijoje teigiama, kad kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo lyties, turi visas numatomas teises. Kita vertus, santuoka čia vis dar apibrėžiama kaip galima tik tarp vyro ir moters.
„Nors žmonės bandė aiškinti, kad jie turi teisę rinktis, su kuo tuoktis, tačiau tai nebuvo ta pozicija, kurią priėmė EŽTT ir valstybės, kurios pasirašė Žmogaus teisių konvenciją. Kita vertus, šią nuostatą pats EŽTT yra interpretavęs ir kiek kitaip, siekdamas ginti teisę į privatų šeimos gyvenimą“, – sakė teisininkas.
Vyras nusprendė pagal Suomijoje galiojančią tvarką pasikeisti lytį ir norėjo būti pripažintas kaip moteris, tačiau ir toliau ketino išlikti santuokoje.
2010 m. į EŽTT kreipėsi du vyrai, gyvenantys Austrijoje, kurie norėjo susituokti, tačiau Austrijoje tokios galimybės nebuvo ir vis dar nėra iki šiol. Ieškovai teigė, kad jie diskriminuojami lyties, seksualinės orientacijos ir kitu pagrindu, kad Austrija pažeidė konvencijos straipsnį, užtikrinantį pagarbą privačiam gyvenimui bei teisę į santuoką.
„Jie aiškino, kad santuokos koncepcija jau pasikeitusi, todėl ir teismas turėtų kitaip aiškinti straipsnį, kuriame teisė į santuoka užtikrinama tik tarp vyro ir moters. Tačiau tai buvo 2010 m. ir teismas atmetė ieškovų pareiškimus. Teismas nepatvirtino, kad Austrijos valstybė buvo teisi, bet pažymėjo, kad nors santuokos institutas smarkiai pakito, bendro sutarimo ES mastu dėl tos pačios lyties asmenų santuokų nėra“, – aiškino R.Clarke'as.
Vyras pakeitė lytį, bet norėjo išlikti santuokoje su savo žmona
Kitu atveju į teismą kreipėsi vyras ir moteris. Vyras nusprendė pagal Suomijoje galiojančią tvarką pasikeisti lytį ir norėjo būti pripažintas kaip moteris, tačiau ir toliau ketino išlikti santuokoje. Tuo tarpu Registrų centras pareiškė negalintis pakeisti dokumentuose jo lyties, nes jeigu tai būtų padaryta, kiltų problemų ir dėl santuokos įregistravimo. Santuoka tarp tos pačios lyties asmenų Suomijoje buvo negalima. EŽTT vėlgi sprendimo teisę paliko Suomijai.
Panašus sprendimas buvo priimtas ir gana kurioziškoje byloje. Prancūzijoje vienos vietovės meras, neturintis galios sutuokti tos pačios lyties asmenų, juos sutuokė, o vietos valdžia ėmėsi procedūros, kuri anuliuotų ir šiaip negaliojančią santuoką. Prancūzijoje tuo metu dar nebuvo galimybės sudaryti santuoką su tos pačios lyties asmeniu.
„Kai šalyje tokia galimybė buvo įteisinta, buvo manoma, kad teismas pakeis savo sprendimą, bet jis laikėsi ankstesnės pozicijos, t. y. pažodžiui laikėsi 12-ojo konvencijos straipsnio, kuris konkrečiai įvardija, kad santuoka gali būti sudaryta tik tarp vyro ir moters, nors kituose straipsniuose visos galimos teisės suteikiamos kiekvienam asmeniui, neišskiriant lyties“, – teigė Seime kalbėjęs pranešėjas.
Bylos, kuriose šalys įpareigotos panaikinti diskriminaciją
Tuo tarpu bylose, susijusiose su partneryste, EŽTT priėmė kardinalesnius sprendimus. Į teismą kreipėsi graikų pora, kuri neturėjo galimybės šalyje sudaryti partnerystės, nes ji leidžiama tik priešingos lyties asmenims.
Teismas atkreipė dėmesį, kad iš 19 valstybių, kuriose įteisinta kokia nors partnerystės forma, tik keliose tokias sąjungas negali sudaryti ir tos pačios lyties asmenys, todėl nusprendė, kad, nesant objektyviam ir suprantamam pagrindui, buvo pažeistas konvencijos straipsnis, draudžiantis diskriminaciją.
Šiuo metu pasaulyje yra 22 valstybės, kurios iš naujo apibrėžė santuokos sąvoką.
Dar viena byla buvo pradėta gavus trijų tos pačios lyties porų iš Italijos skundą, kad jos ne tik neturi galimybės susituokti, bet ir nėra jokios kitos alternatyvos teisiškai įteisinti savo santykius.
Teismas kritikavo Italijos teisę, kad ji neteikianti ypatingos svarbos šalies bendruomenės nuomonei, kadangi Italijoje vyko labai didelė diskusija dėl tos pačios lyties santuokų ir netgi parlamentas buvo raginamas imtis iniciatyvos. EŽTT įpareigojo valstybę numatyti kokią nors santykių įteisinimo formą, pavyzdžiui, partnerystę, kadangi tokioms poroms tai labai svarbu.
Laukia sprendimo, kuris gali padaryti perversmą šeimos teisėje
Pasak R.Clarke'o, pirmoji valstybė, kuri įteisino tos pačios lyties santuokas, buvo Nyderlandai. Tai buvo 2001 m. Po jų 2003 m. sekė Belgija, o dabar pasaulyje yra 22 valstybės, kurios iš naujo apibrėžė santuokos sąvoką. Visos jos, išskyrus dvi, pirmiausia sukūrė civilinės partnerystės galimybę tos pačios lyties asmenims. Nuo to laiko, kai valstybėse buvo įteisinta civilinė partnerystė, iki naujo santuokos išaiškinimo, vidutiniškai praėjo apie 8,9 metų.
„2016 m. gruodžio 30 d. Rumunijos Konstitucinis teismas paprašė EŽTT išaiškinimo dėl vienos bylos, kai tos pačios lyties asmenų pora, vienas jų rumunas, kitas – amerikietis, teisėtai susituokė Belgijoje 2010 m., tačiau persikėlė gyventi į Rumuniją. Pagal Rumunijos teisę jie negali būti laikomi šeima, nors jie to reikalauja. EŽTT turi išaiškinti, ar pora gali reikalauti Rumunijos, kad jų santuoka būtų pripažinta. Sprendimas dar nėra priimtas, bet kai jis bus priimtas, gali turėti pasekmių visoms valstybėms“, – pasakojo teisininkas.
Kita svarbi byla susijusi su Stambulo konvencija, skirta kovai su prievarta. Vienas iš konvencijos įpareigojimų – valstybės turi imtis reikalingų priemonių, kurios skatintų moterų ir vyrų socialinio ir kultūrinio elgesio pokyčius, siekiant panaikinti išankstinį nusistatymą, papročius, tradicijas ir kitą praktiką, kuri menkina žmones arba paremta stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis. Pagal šią konvenciją įvedamas naujas lyties apibrėžimas.
„Iki tol lytis būdavo apibrėžiama biologine prasme, o Stambulo konvencijoje lytis apibrėžiama kaip socialiai sukonstruoti vaidmenys, elgesys, veikla ir bruožai, kurie atitinkamoje visuomenėje yra laikomi tinkami ir būdingi vyrui ir moteriai. Ši konvencija apriboja valstybes turėti išlygų ar kokių nors dvejonių šioje srityje“, – vardijo pranešėjas, kaip minkštėja EŽTT pozicija šeimos ir partnerystės, ypač tarp tos pačios lyties asmenų, atžvilgiu.
