Teisininkė Liudvika Meškauskaitė: žurnalistai negali vesti reklaminių laidų

Jos vertinimu, tai yra akivaizdus žurnalistinės etikos pažeidimas.

„Net yra įstatyme toks draudimas, kad žinių vedėjai negalėtų dalyvauti reklamose, nes jų įtaigumas yra didesnis, mano galva, tai yra negerai, labai negerai, kada žinių vedėjas, kuris asocijuojasi su objektyvia informacija, taip pat ir dalyvauja reklamoje“, – BNS sakė L.Meškauskaitė.

Teisininkė pažymi, jog LRT televizijos rinkimų reklamos laida, kurioje dalyvaujančios partijos turi susimokėti, gali klaidinti žiūrovus, nes jie gali praleisti informaciją apie tai, kad laida – perkama.

„Žmogus gali įsijungti televizorių nebūtinai laidos pradžioje, jis nebūtai gali pamatyti tą užrašą ir, žinoma, jis gali suklysti, gali pagalvoti, kad tai yra paprasčiausia objektyvi informacija“, – aiškino ji.

Pasak L.Meškauskaitės, iš pirmo žvilgsnio žiūrovas gali nepajusti skirtumo tarp užsakomosios ir neužsakomosios informacijos, pastaroji formuojama ne tik pareiškimais eteryje, bet ir pasirenkant oponentus, temas.

„Kada yra nupirktas laikas, kada yra politinė reklama, tada reklamos užsakovas gali pasirinkti ir oponentą, temą – jis gali formuoti tos informacijos turinį. Ir, žinoma, tokia informacija nėra objektyvi“, – aiškino L.Meškauskaitė.

Ji sakė apskritai pasigendanti detalesnio politinės reklamos teisinio reglamentavimo įstatymo lygiu. Teisininkė taip pat svarstė, kad geriausia būtų, jog visuomeninis transliuotojas būtų visiškai išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų ir iš viso negalėtų skelbti reklamos.

„Lietuvoje didelė pinigų masė yra paskirstoma užsakomajai informacijai, kuri yra platinama per komercinius kanalus, netgi valstybės institucijos užsako informaciją kituose televizijos kanaluose ir kitose informacijos priemonėse, tuo metu visuomeniniam transliuotojui yra skiriamas nepakankamas finansavimas. Iš to kyla problema, kurią, aš manau, turėtų spręsti valstybės lygmeniu būtent Seimas priimdamas įstatymą, kuriuo būtų ne tik atskirta, kad visuomeninis negalėtų skelbti reklamos, taip pat ir politinės, bet iš kitos pusės visuomeniniam transliuotojui turi būti skiriamas tinkamas finansavimas“, – aiškino L.Meškauskaitė.

Prieš kurį laiką daugelis Lietuvos partijų gavo komercinį LRT televizijos pasiūlymą už tam tikrą mokestį sudalyvauti diskusijų laidoje.

„Tai – diskusijų laidos, kuriose politinių partijų atstovai, nepriklausomi kandidatai diskutuodami visuomenei aktualiomis temomis ir klausimais galės išdėstyti savo programas, rinkimų nuostatas“, – rašoma LRT TV Reklamos skyriaus partijoms pateiktame pasiūlyme.

Jame taip pat įspėjama, kad tiesioginėje laidoje galės dalyvauti ne daugiau kaip trys vienos partijos atstovai.

„Vieno asmens dalyvavimo diskusijų laidoje kaina – 21 780 litų (PVM įskaičiuotas)“, – teigiama rašte.

BNS jau rašė, kad per LTR televizija transliuojama laida „Rinkimai 2012“ užkliuvo ir LRT tarybos pirmininkui Dainiui Radzevičiui. Kitą savaitę taryba posėdyje svartys, kaip nacionalinis transliuotojas nušviečia Seimo rinkimų kampaniją.

Pasak D.Radzevičiaus, taryba analizuos, kiek dėmesio televizija skiria politinės reklamos transliacijai, su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) suderintoms laidoms ir nepriklausomoms laidoms.

„Trečia forma turbūt labiausiai atitinkanti misiją – kai pati LRT gali ir turi inicijuoti ir organizuoti politinių procesų nušvietimą prieš rinkimus. LRT nepriklausomai nuo politinių partijų, VRK ir kitų iš šalies jėgų turi organizuoti tokius debatus“, – sakė jis.

Pati N.Pumprickaitė BNS tvirtino nematanti problemos, kad jai tenka vesti ir informacines, ir reklamines laidas. Klausiama, ar šioje situacijoje ji nemato etikos problemų, N.Pumprickaitė atsakė neigiamai.

„Tai kad manęs dar nieko neklausė, tai nežinau, ką aiškinti“, – paklausta, kaip savo situaciją aiškintų LRT tarybai, BNS sakė žurnalistė.