Kaip nurodoma LVAT nutarime, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negali būti laikomas pažeidusiu Techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto priemonėms ir juose įtvirtintą draudimą papildomai apdoroti bet kokia plėvele automobilių stiklus, nes šis draudimas prieštaravo Europos Bendrijos steigimo sutarčiai.
Bylą nagrinėjusios LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, paremtu Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, šis draudimas yra vertintinas kaip ribojantis laisvą prekių – šiuo atveju tamsinimo plėvelių – judėjimą tarp Bendrijos valstybių.
Techniniuose reikalavimuose naudojamoms transporto priemonėms yra nurodyta, kad automobilių stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką, šviesos laidumas negali būti mažesnis nei 75 proc. priekinio stiklo ir 70 proc. priekinių šoninių stiklų.
LVAT pabrėžė, kad Lietuvoje buvo ir yra galima naudoti transporto priemonę su gamykliniu būdu tamsintais stiklais, jei jų pralaidumas nėra mažesnis už nustatytąjį. Todėl plataus masto absoliutus draudimas klijuoti bet kokias tamsinimo plėveles ant atitinkamų langų negali būti pateisinamas dėl jo neproporcingumo siekiamiems tikslams.
Anot Vyriausiojo administracinio teismo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto priemonės priekinių šoninių langų šviesos pralaidumas nagrinėjamoje individualioje byloje nustatinėjamas nebuvo. Taigi, nenustatyta, kad ginčo langų šviesos laidumas buvo mažesnis nei leistina.
