Teisėjas Dainius Rinkevičius leido suprasti, kad civilinės bylos nutraukimo pagrindas – diplomatinė nota, kurioje JAV teigia, kad ginčas tarp jūreivių ir šios valstybės kilo iš viešosios teisės, todėl turi būti taikomas valstybės imunitetas.
Ši nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kaip BNS sakė tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas, valstybės imunitetas šiuo atveju reiškia, kad viena valstybė kitos valstybės teismuose negali būti patraukta atsakove be skundžiamos valstybės sutikimo, jei teisinis ginčas kyla iš viešųjų santykių.
Anot D.Žalimo, jūreiviai skundėsi dėl JAV padarytos jiems žalos šiai valstybei atliekant viešąją – teisėsaugos – funkciją, o ne dėl privačių santykių, pavyzdžiui ūkinės veiklos, pirkimo pardavimo sutarčių ir pan.
„Viešoji funkcija – teisėsauga – yra valstybės monopolis ir toje srityje valstybė turi imunitetą“, – teigė tarptautinės teisės ekspertas.
Vilniaus apygardos teismui ieškinys buvo įteiktas praėjusių metų liepą.
Civilinį ieškinį pateikė 36 Lietuvos piliečiai – laivo „Jalta“ jūreiviai, kurie JAV kaltinti kokaino kontrabanda, ir jų giminaičiai.
Jie buvo sulaikyti 2003 metų birželio 26 dieną. Didžiąją dalį įgulos narių sudarė Lietuvos piliečiai - jų buvo 12. Visi įgulos nariai buvo areštuoti ir nugabenti į JAV teritoriją – uostą Tampoje (Floridos valstijoje), o vėliau perkelti į Tampos miesto kalėjimą. Laivo įgulai pateikti įtarimai dėl narkotikų kontrabandos stambiu mastu.
Po devynis mėnesius trukusio tyrimo 11 jūreivių iš Lietuvos stojo priešais JAV prisiekusiųjų teismą ir buvo pripažinti nekaltais. Tačiau po išteisinamojo nuosprendžio jūreiviai į laisvę iš karto paleisti nebuvo: jie išvežti atgal į kalėjimą, nes norint išeiti į laisvę ir grįžti į tėvynę, jiems dar reikėjo Imigracinio teismo sprendimo.
Gavus sprendimą deportuoti išteisintuosius jūreivius į Lietuvą, 2004 metų birželio 21 dieną, praėjus metams po sulaikymo, lietuviai grąžinti į Lietuvą.
