Tokią istoriją apie save pasakoja Seimo nario Vidmanto Žiemelio sūnus Gediminas. Tas pats, kuriam skirti įtarimai dėl galbūt tyčinio „flyLAL“ bankroto. Tas pats, kuris su neskelbiamais verslo partneriais nuo šiol maitins Seimo narius. Tas pats, kuris su tais partneriais jau maitina sostinės vaikučius. Maitina brangiai.
Sertifikuotas sūnaus verslas
Artūras Kiminas, UAB „Pieno ūkis“ rinkodaros vadovas, aiškina, kad jo ir dar kelios bendrovės pralaimės sostinės darželinukų maitinimo konkursą todėl, kad konkurso sąlygos parašytos specialiai vienai bendrovei. Jo įtarimu, pergalė taikoma konservatoriaus V.Žiemelio sūnaus su kolegomis bendrovei „Smulkus urmas“.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nario vadovaujama savivaldybė atmeta TS-LKD nario sūnaus konkurentus, nes „mes neturim ISO sertifikato, žyminčio valdymo kokybę. Tas sertifikatas labiau apie popieriukų tvarkymą ir neturi nieko bendra su produktų kokybe“, – sako A.Kiminas.
„Paėmus vien pieną ir sviestą, per metus mūsų kaina mažesnė 350 tūkst. litų“, – sako verslininkas. Jo kolega, panoręs likti neatpažintas, teigia, kad pirkdama iš jo savivaldybė sutaupytų 2 mln. litų per metus, o per visą sutarties laiką - 8 milijonus. Kainas ponai lygina su „Smulkaus urmo“ pasiūlymu.
Šarūnas Bagdonas, Lietuvos tėvų forumo pirmininkas, ištyrinėjo konkrečių produktų kainas: „Atšaldytas kiaulienos kumpis parduotuvėje parduodamas už 15 litų, o tiekėjas – „Smulkus urmas“ – veža už 17,56 litus. 200 g grietinės darželiams kainuoja tiek pat, kiek 400 g tos pačios grietinės parduotuvėje.“ Anot Š.Bagdono, brangesni ir vaisiai bei daržovės.
Brangesni produktai ant vaikų stalo – didesnis mokestis už darželį. „Šeimoms, kurių pajamos mažesnės, kiekvienas mokesčio didinimas yra sunku. Ir jeigu tie mokesčiai yra iššvaistomi, tai yra labai negerai“, – įtariamą Vilniaus savivaldybės protekcionizmą kritikuoja Š.Bagdonas.
Mūsų pašnekovai sakosi pastebėję savotišką dėsningumą: esą šiam G.Žiemelio verslui ypač parankios savivaldybės, kuriose TS-LKD
turi ženklią įtaką. Verslininko tėtis yra TS-LKD sąjungos tarybos ir Seimo įtakingas narys.
Tėčio užnugaris
Kazimieras Uoka stebėjo tokį vaizdą. „Dėl „flyLAL“, tai jis (V.Žiemelis, G.Žiemelio tėvas – aut. past.) tiesiog agitavo frakciją įsikišti finansiškai, kad valstybė gelbėtų. Mačiau, kaip kalbino frakcijos narius. Manau, kad tai – neteisinga“, – dalijasi įspūdžiais buvęs pirmasis valstybės kontrolierius.
„Manau, kad Vidmantui reikia atsiriboti nuo sūnaus“, – teigia K.Uoka. Jis pasakoja: „Profsąjungų prašymu, kai dar veikė „flyLAL“, aš paskambinau jo sūnui (G.Žiemeliui – aut. past.) ir paprašiau truputį padoriau elgtis su „flyLAL“ darbuotojais. Tai man atsakė labai kategoriškai Žiemelis, kad geriau aš subankrotinsiu tą „flyLAL“, bet nieko žmoniškiau žmonėms nebus. Taip ir atsitiko. Tada paprašiau Vidmanto pagalbos. Vidmantas atsakė: „Aš su sūnaus verslu neturiu nieko bendra ir šioje vietoje nesikišiu.“ Tačiau jis kišasi proteguodamas jo verslą, tai matom aiškiai. Labai negražu. Tai smukdo mūsų partijos autoritetą.“
V.Žiemelis, sykį žurnalistams paatviravęs, kaip jis širdy už tai, kad valstybė pirktų šimtamilijonines skolas iš jo sūnaus už 1 litą, su LNK „Paskutine instancija“ kalbėtis jau nebenorėjo. Jis siūlo naudotis kitai laidai duotu interviu. Jame V.Žiemelis apie „flyLAL“ pardavimą valstybei kalbėjo kaip apie jų – tėvo ir sūnaus – abiejų bendrą reikalą: „Mes nereikalaujame 50 mln., arba tol nereikalaujame, kol įmonė pradės dirbti pelningai.“
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pasakoja, jog buvo iškviestas į TS-LKD Seimo frakciją dėl „flyLAL“ ir turėjo aiškintis abiejų Žiemelių akivaizdoje. „Tokios priemonės politikoje dažnai naudojamos, kada Seimo nariai yra pasitelkiami vienam ar kitam, kaip sakoma, reikalui spręsti. Verslo reikalui, aišku“, – sako ministras.
E.Masiulis mano, kad Žiemelių pasiūlymas grąžinti „flyLAL“ valstybei nėra naudingas, nes „privatizuotos „Lietuvos avialinijos“ buvo išskaidytos į atskiras kompanijas. Visos esamos bendrovės turėjo pelno, išskyrus pagrindinę kompaniją „flyLAL Lithuanian airlines“, kuri vykdė keleivių vežiojimą.“ Pasak ministro, šios bendrovės turtas buvo arba parduotas, arba perkeltas į kitas G.Žiemelio su partneriais kontroliuojamas bendroves.
Duetu prieš ūkininką
V.Žiemelio pripėduota ir skandalingai nuskambėjusiame žemės ir pajų supirkimo iš ūkininkų versle. Tą reikalą tyrinėjusi „Lietuvos ryto“ žurnalistė Aldona Kvedarienė pasakojo bendrovių turto perėmimo mechanizmą: iš pradžių pirkėjai rasdavo lengvai įtaigai pasiduodančių pajininkų, kurie savo vardu jiems pradėdavo supirkinėti kitų žmonių pajus.
„Jeigu tu jo neparduosi šiandien už kelis centus, vėliau negausi nė vieno cento. Žmonės atnešdavo pajus ir pradėdavo pardavinėti: ar apgaule, ar prigąsdinti, ar iš nesuvokimo. Jei bendrovės vadas mėgindavo atsilaikyti, tuoj paduodavo į teismą, areštuodavo sąskaitas. Tai buvo ėmimas juodas bendrovių!“ – emocingai pasakojo savo įspūdžius žurnalistė.
Vienas iš tada pakliuvusių tarp girnų – bendrovės „Draugas“ vadovas Vidas Žukauskas LNK „Paskutinei instancijai“ papasakojo apie susidūrimą su tėvu ir sūnumi Žiemeliais: „Jis buvo atvažiavęs. Aš turiu dar vizitinę jo (V.Žiemelio – aut. past.). Prisistatė kaip advokatas Žiemelis. Sūnų kaip verslininką pristatė, o tėvas, žinot, ministras buvęs, Seimo narys. Na ir pradėjo kalbėti, kad žemės ūkis yra verslas, kad čia reikia vadybą sutvarkyti.“
Dar V.Žukauskas pasakojo, esą kitais kartais politiko sūnus atvažiuodavo lydimas žmonių iš valstybinių jėgos struktūrų. „Saugojo, nes dideles pinigų sumas vežiojo. Reikėjo apsaugos“, - pasakoja jis.
V.Žiemelis nenoriai prisimena tą nuotykį. „Važiavot?“ – „Ne.“ – „Nevažinėjot?“ – „Nevažinėjau, advokatas buvau.“ – ..... – „Ką tik kalbėjom su žmogumi...“ – „Aš dar kartą sakau – nevažinėjau, nesupirkinėjau.“ – „Tai jūs meluojat?“ – .... – „Aš dabar neprisimenu. Aš vienam kolūky buvęs. Pro šalį važiuodami sustojome.“
V.Žiemelio ir Alberto Valio (buvusio Teisingumo ministro, o prieš tai – Seimo kontrolieriaus – aut. past.) su partneriais advokatų kontoros iškaba ir šiandien yra greta naujosios ŽiaVALDOS būstinės.
Apie pinigų, kuriuos, pasak V.Žukausko, vežiojosi pajų supirkėjai, didelių sumų grynaisiais kilmę V.Žiemelis kalbėti atsisako. Pažada parašyti, bet atsiunčia tik tą, mūsų galva, pasaką apie investavimą mažomis sumomis, kurios per metus išaugdavo penkiagubai.
Versijos apie kapitalo kilmę
Apie šio kapitalo kilmę yra ir kitų versijų, kurių nei Gediminas, nei Vidmantas Žiemeliai nekomentuoja.
G.Žiemelis savo darbinę veiklą, žiniasklaidos duomenimis, pradėjo marijampoliečio verslininko Andriaus Linkaus (koncernas „Alga“) saugos tarnyboje. Koncernas tuomet prekiavo cigaretėmis ir degalais, o dalį savo pelno skyrė konservatorių partijai remti. Buvo skelbiama, kad konservatorių grįžimas į valdžią 1996-aisiais buvo paremtas milijonu litų. Seimo ir TS-LKD narys Arvydas Vidžiūnas liudija, kad „Alga“ remia jų partiją iki šiol.
1996-aisiais V.Žiemelis deklaravo itin kuklų 38 743 litų turtą ir 13 794 litų pajamas. Tačiau būsimo verslininko tėtis tuomet įgijo didelį politinį kapitalą. Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje jam atiteko vidaus reikalų ministro portfelis tuo metu, kai valstybėje vyko du procesai. Pirmas – policija leido pabėgti EBSW prezidentui Gintarui Petrikui, o jo iššvaistyti turtai dingo kaip į vandenį. Antras – Lietuvos iždą pagreitintu būdu plėšė kontrabandininkai.
Po to dėl konflikto su premjeru G.Vagnoriumi V.Žiemelis buvo priverstas palikti konservatorių partiją. Viešai ant jos pyko, o vėliau staiga grįžo ir net tapo partijos tarybos nariu. Jo sūnus per tą laiką nuo vieno Marijampolės verslininko apsaugininko evoliucionavo į turtingiausių Lietuvos žmonių grupę.
Abu – tėvas ir sūnus – apie tokio staigaus praturtėjimo šaltinius pasakoja tą patį: investavo nedideles sumas, kurios per metus išaugdavo penkeriopai. Pirko akcijas, parduodavo, kol galop pabudo su 5 mln., iš kurių ir radosi ŽiaVALDA ir visa kekė kitų bendrovių, kurios dabar valdo stambius statybinius projektus (“Kabantys sodai“), kaunasi dėl „flyLAL verslo, valdo tūkstančius hektarų Lietuvos žemės naudmenų.
V.Žiemelis bėga nuo klausimų apie G.Petriko stebuklingą pabėgimą iš Lietuvos. Rašo taip, lyg tuomet vidaus reikalų ministru buvo ne jis. Esą kažkokie kiti žmonės valė kelią pabėgimui. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, tyręs EBSW aferą, sako, kad valstybei buvo padaryta 2 mlrd. litų žala, o valstybės biudžetą tuomet tesudarė 5 milijardai.
Tie pinigai negrįžo nei valstybei, nei apgautiems indėlininkams, o buvusiame EBSW pastate dabar šeimininkauja G.Petriko brolis Raimundas Petrikas. Jis sako nejaučiąs jokio praeities slėgimo: „Kodėl mane turi slėgti? Nei aš skolingas, nei ji (EBSW – aut. past.) man skolinga.“
G.Petrikas kaip tik dabar stojo prieš teismą ir atsisako savo ankstesnių žodžių apie duokles politikams. Jo byloje svarstoma ir išteisinimo versija. Esą EBSW tebuvo tik verslo nesėkmė. Galai į vandenį.
Tėra skurdžios informacijos, esą EBSW pinigų yra patekę į vieno garbingo žurnalo leidėjo, buvusio G.Petriko atstovo spaudai, bendrovės sąskaitą. Tas leidėjas savo geru – leidybos verslu – dalijasi su pirmuoju G.Žiemelio darbdaviu A.Linkumi.
