Klaipėdos apskrities administracijos internetinėje svetainėje skelbiamas apskrities bendrasis planas, suderintas su savivaldybėmis, bus patvirtintas ir taps oficialiu dokumentu, ateity reglamentuojančiu krašto urbanistinę ir architektūrinę plėtrą.
„Tai, ką mes matome paskelbtuose brėžiniuose, turėtų kelti didelį susirūpinimą ne tik architektų bendruomenei. Norime išgirsti bendrojo plano organizatoriaus Klaipėdos apskrities administracijos paaiškinimus, kieno valia ir nurodymu Baltijos jūros vandenyse, prieš Juodkrantę, buvo pažymėta naftos platforma, kas ir kada ją planuoja čia statyti, kodėl apie ketinimus plėtoti naftos gavybą šalia UNESCO globojamos Kuršių nerijos krantų iki šiol neinformuota visuomenė? Galime tik palinkėti sau, jog tai plano rengėjų klaida, nors sunku būtų patikėti, kad tokio objekto atsiradimas paskutinėje dokumento derinimo stadijoje yra atsitiktinis“, – apie vieną iš didžiausių šio dokumento „atradimų“ sakė LAS KAO valdybos narys Edmundas Andrijauskas.
Komplikuos gyvenimą
Kieno valia ir nurodymu Baltijos jūros vandenyse, prieš Juodkrantę buvo pažymėta naftos platforma, k,odėl apie ketinimus plėtoti naftos gavybą šalia UNESCO globojamos Kuršių nerijos krantų iki šiol neinformuota visuomenė? – klausė E.Andrijauskas.
Kita pokalbio tema – bendra sprendinių kokybė. Ji, anot skyriaus valdybos narių, kelia didelių abejonių. Atidžiai peržiūrėję brėžinius, architektai sako aptikę ne vieną neatitikimą su jau galiojančiais ir ruošiamais Klaipėdos miesto ir rajono planavimo dokumentais, kurie ateity vilkins investuotojų planus, komplikuos krašto gyventojų gyvenimą. Tuo pat metu aktualios problemos, kurias tikėtasi išspręsti šiuo dokumentu, taip ir liko nepaliestos.
„Būtent šiame plane turėjo būti numatytas geležinkelio mazgo ir krovinių iškėlimas iš Klaipėdos miesto. Tokį sprendinį mes matėme tarpiniuose projekto variantuose, tačiau dabar jo nebėra. Maža to, girdime, jog „Lietuvos geležinkeliai“ jau planuoja dideles investicijas rekonstruoti Pauosčio kelyną, pritaikyti jį dar didesniems krovinių srautams, aukojant tam dešimtis hektarų pajūrio miškų“, – dar vieną pokalbio su apskrities vadovybe temą komentavo valdybos pirmininkės pavaduotojas Romualdas Gailius.
Valdybos narių manymu, apskrities bendrasis planas turi būti parengtas kruopščiai ir atsakingai, nes jis formuos regiono plėtrą artimiausiais metais. Tuo pat metu visuomenei turi būti aiškiai ir argumentuotai atsakyta, kodėl siekiama įteisinti abejotinus sprendimus.
Išdygo bebaigiant planą
Papildyta 18.15: Pirmadienio popietę architektai susirinko Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje ir viršininkui Arūnui Burkšui bei pavaduotojui Artūrui Šulcui išsakė savo nuogąstavimus.
Pasak Klaipėdos apskrities architektų sąjungos valdybos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, susidarė paradoksali situacija. „Kotedžus Preiloje priimtas sprendimas nugriauti, nors jie gražiai žiūrisi toje gamtoje, o čia planuojama naftos platforma. Supraskite, koks šių skirtingų projektų svoris“, – sakė ji. Pirmininkė teigė, kad bendrasis planas rengiamas jau daugybę metų, architektai ne kartą teikė savo pastabas ir vylėsi, kad procesas jau baiginėjamas. „Ir staiga iš niekur atsirado naftos platforma“, – kalbėjo R.Staševičiūtė.
Anot E.Andrijausko, naftos platforma plane ženkliuku pažymėta ties Juodkrante, nuo kranto jūroje nutolusi apie 15–16 km.
„Galbūt tos platformos ir reikia, bet tai turi būti rimtai apsvarstyta, įvertinant kiek aistrų sukelia rusų naftos platforma Baltijos jūroje. Žinome, kas šiomis dienomis su ja nutiko Meksikos įlankoje“, – kalbėjo architektas.
Platformos neplanavo
2006–2007 metais buvo vykdomas projektas, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tuomet tirta ir ieškota naftos, nustatytos galimos teritorijos.
Viršininkas A.Burkšas architektus patikino, kad sprendimai dėl bendrojo plano nepasikeitė ir platforma nepatenka į bendrojo plano apimamą teritoriją. „2006–2007 metais buvo vykdomas projektas, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tuomet tirta ir ieškota naftos, nustatytos galimos teritorijos. Mūsų bendrojo plano ribos nesiekia šios teritorijos, platforma yra jau už plano ribų ir mes jos neplanavome. Tai kito projekto apimtis ir uždėtas naftos platformos ženkliukas“, – sakė viršininkas. Jis teigė, kad dėl naftos platformos derėtų kreiptis į kitas institucijas.
Architektai iškart nurodė pastabą pakoreguoti planą ir nurodyti aiškias jo ribas. „Kam jums prisiimti nuodėmę, liksit amžinai kalti, kad ta platforma nupaišyta“, – sakė R.Staševičiūtė.
Architektai žadėjo visas pastabas surašyti rašte ir jį atsiųsti viršininko administracijai. Kadangi ši įstaiga likviduojama ir paskutinius darbus perims Aplinkos ministerija, o palaiminimą teiks Vyriausybė, viliamasi, kad į pastabas bus atsižvelgta, jei jos bus aiškiai išdėstytos raštiškai.
