„Šiandien Lenkija, pagal savo svarbą, yra antroji pagal didumą mūsų eksporto partnerė. Ir praktiškai netgi pirmoji, jei kalbėtume apie lietuviškos kilmės gaminių arba prekių eksportą. Tai mums tikrai yra malonus faktas“, – Lenkijoje pareiškė G.Nausėda.
Tačiau Statistikos departamento praėjusią savaitę paskelbti šių metų sausio–gegužės duomenys rodo ką kita.
Pagal juos, svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės šiemet buvo Rusija (13 proc.), Latvija (9,1 proc.), Lenkija (8,5 proc.) ir Vokietija (7,8 proc.), importo – Rusija (16,1 proc.), Lenkija (11,5 proc.), Vokietija (11,4 proc.) ir Latvija (6,9 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių šiuo laikotarpiu daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,6 proc.), Lenkiją (9,5 proc.), Latviją (7,1 proc.), Švediją (7 proc.), Jungtinę Karalystę (5,6 proc.).
Todėl 15min pasidomėjo, kokiais duomenimis remdamasis prezidentas Lenkiją vizito Varšuvoje metu stumtelėjo aukštyn.
Prezidento Komunikacijos grupės atstovai nurodė, kad G.Nausėda, kalbėdamas Lenkijoje, rėmėsi šių metų pirmojo ketvirčio ir pernykščiais Statistiko departamento duomenimis.
„Prezidentas spaudos konferencijos Lenkijoje metu kalbėdamas apie eksporto apimtis rėmėsi oficialiais 2019 m. pirmo ketvirčio Lietuvos Statistikos departamento duomenimis: 2019 m. sausio–kovo mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (12,8 proc.), Lenkiją (8,9 proc.), Latviją (8,7 proc.) ir Vokietiją (7,9 proc.).
Kalbėdamas apie Lietuviškų prekių eksportą, rėmėsi oficialia 2018 m. užsienio prekybos statistika: „Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES – 67,4 proc. bendro lietuviškos kilmės prekių eksporto. Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerės buvo Lenkija, Vokietija, Jungtinės Valstijos, Latvija ir Švedija“, – nurodė G.Nausėdos atstovai žiniasklaidai.
Kodėl remtasi senais duomenimis, o ne naujausiais, jie nepaaiškino. Taip pat nepaaiškino, kodėl bendras eksportas įvardintas remiantis vieno laikotarpio, o lietuviškos kilmės prekių – kito laikotarpio duomenimis.
Statistikos departamento Užsienio prekybos statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Irina Plačienė 15min teigė, kad G.Nausėda labai smarkiai nesuklydo. Esą būna mėnesių, kai Lenkija ir Latvija lentelėse apsikeičia vietomis, o Lenkija, nors ir nepirmauja, bet yra tarp šalių lyderių, į kurias Lietuva eksportuoja vietinės kilmės gaminius.
„Mes pamėnesiui duomenis teikiame, tas eiliškumas valstybių partnerių keičiasi. Pavyzdžiui, sausį–kovą iš tiesų lietuviškos kilmės produktų daugiausia eksportuota į Lenkiją, bet nuo balandžio jau Vokietija pirmauja. Kriminalo nėra, nes Lenkija tikrai yra tarp pagrindinių partnerių“, – teigė ji.
15min vertinimu, sakydamas, kad šiandien Lenkija yra antroji pagal didumą mūsų eksporto partnerė, G.Nausėda buvo arti tiesos, tačiau „maloniu faktu“ to vadinti negalėjo, nes tai nėra šiandienos faktas.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pirmoji pagal eksporto kiekius buvo Rusija, antroji Latvija, o Lenkija – trečia. Klydo G.Nausėda ir tvirtindamas, kad Lenkija pirmauja pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą, nes čia lyderė – Vokietija.
Patikrinta 15min
