Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 13d. 12:20 , Atnaujinta: 2020 kovo 13d. 13:27

G.Nausėda ramina: nors situacija dėl koronaviruso lėtins ekonomiką, bet turime „lašinukų“

Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda

Penktadienį susirinkusi prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) aptarė padėtį dėl koronaviruso, žvalgybos tarnybų veiklos ataskaitas. Pasak šalies vadovo, dėl koronaviruso bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimas Lietuvoje, priklausomai nuo scenarijų, gali siekti nuo 0,5 iki 1,5 proc. Tačiau jeigu situacija dėl infekcijos protrūkio sunkėtų, galime artėti ir prie nulinio ekonomikos augimo. Kartu G.Nausėda akcentavo, kad esame sukaupę rezervų ir dabar galime panaudoti tuos „lašinukus“.

Šįsyk kiek neįprastai VGT posėdis vyko ne prezidentūros rūmuose, o Krašto apsaugos ministerijoje.

G.Nausėdos teigimu, VGT posėdžio metu svarstytos kelios temos. Viena jų – grėsmės dėl koronaviruso.

Prezidentas sakė galintis išreikšti pritarimą Vyriausybės priimtoms priemonėms, kuriomis siekiama užkirsti kelią infekcijos plitimui.

Įtakos ekonomikai neįmanoma išvengti

Kitas klausimų blokas yra susijęs su koronaviruso įtaka ekonomikai. Pasak G.Nausėdos, su kolegomis iš Europos Vadovų Tarybos kalbėta apie grėsmes ekonomikai.

Įtakos esą neįmanoma išvengti, reikia kalbėti, kaip ją „suminkštinti“.

G.Nausėda pabrėžė, kad galimos ekonominės politikos gairės reiškia ne ką kitą, o didesnį viešųjų finansų lankstumą.

Tai leis padidinti viešąsias išlaidas tam tikriems sektoriams. Taip pat yra tokios priemonės, kurios nukreiptos į įmonių likvidumo didinimą, tarkime, atidedant mokesčių mokėjimą, lankstesnį amortizacinių atskaitymų tvarkos taikymą, kas leistų sumažinti apmokestinamąjį pelną ir panašiai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

G.Nausėda mano, kad galima nusimatyti tokį planą, kuris amortizuotų ekonomikos lėtėjimą.

Metinis BVP lėtėjimas dėl koronaviruso, priklausomai nuo scenarijų, gali siekti nuo 0,5 iki 1,5 proc.

„Ne paslaptis, kad, skirtingais vertinimais, mūsų bendrojo vidaus produkto augimo sulėtėjimas, priklausomai nuo scenarijų, kaip seksis kovoti su šituo virusu, galimas nuo 0,5 iki 1,5 procentinio punkto“, – komentavo jis po VGT posėdžio.

Ne paslaptis, kad, skirtingais vertinimais, mūsų bendrojo vidaus produkto augimo sulėtėjimas, priklausomai nuo scenarijų, kaip seksis kovoti su šituo virusu, galimas nuo 0,5 iki 1,5 procentinio punkto.

Kartu prezidentas akcentavo, kad dėl koronaviruso planuojamas ekonomikos lėtėjimas nėra recesija, ekonomika turėtų augti. Vis dėlto mūsų ekonomika jau patiria neigiamas pasekmes dėl koronaviruso.

Jas esą galima sušvelninti. Jis pakartojo, kad reikia lanksčiau taikyti įvairias įmanomas priemones, leidžiančias efektyviau reaguoti į situaciją ir išvengti blogiausių scenarijų.

Esame sukaupę rezervų ir dabar tuos „lašinukus“, kaip sakė prezidentas, galime panaudoti. G.Nausėda minėjo, kad Socialinio draudimo fondas ir daugelis kitų fondų pastaraisiais metais yra pertekliniai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

„Tai mes turime sukaupę tam tikrų atidėjimų, kurie ir buvo skirti tiems blogesniems laikotarpiams ar iššūkių laikotarpiams. Tai mes dabar tuos savo „lašinukus“ – dideli jie ar maži, galime panaudoti savo verslo reikmėms“, – pažymėjo šalies vadovas.

Tai mes dabar tuos savo „lašinukus“ – dideli jie ar maži, galime panaudoti savo verslo reikmėms.

Jei protrūkis užtruks, situacija gali blogėti

G.Nausėda akcentavo, kad situacija dėl ekonomikos lėtėjimo priklausys nuo koronaviruso protrūkio trukmės.

„Jeigu pavyks per artimiausius 2–3 mėnesius iš esmės pasiekti persilaužimą, tai turės labai teigiamą ir optimizmą skatinančią reikšmę. Nes visi supras, kad, štai, blogiausia praeityje ir netrukus situacija pasitaisys“, – komentavo prezidentas.

Jeigu koronaviruso protrūkis užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau, pasak G.Nausėdos, būtų linkstama prie pesimistiškų scenarijų ir tikrai laikytumėme, kad Lietuvos ekonomikos augimas galėtų būti „apskritai labai minimalus“ – jeigu net liktų pozityvus, būtų artimas nuliui.

Lietuvos ekonomikos augimas galėtų būti „apskritai labai minimalus“ – jeigu net liktų pozityvus, būtų artimas nuliui.

G.Nausėda akcentavo, kad Lietuvos ekonomika yra atvira, jautriai jaučia pasekmes iš išorės. Tačiau šiuo metu buvome tokioje ekonominio ciklo stadijoje, kai ūkio augimą daugiausia lėmė vidaus veiksniai.

„Ir jie buvo tartum savotiška pagalvėlė, suteikianti mums tam tikro optimizmo, vartotojiško optimizmo tuo metu, kai išorės veiksniai pradėjo staigiai keistis ir blogėti. Žinoma, ilgai tas optimizmas viduje negali egzistuoti, kuomet visur aplink mus bus blogai. Bet vis dėlto tam tikrą laikotarpį mes vis dar galime gyventi iš vidaus rinkos veiksnių“, – nurodė šalies vadovas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

G.Nausėdos nuomone, neinant antruoju keliu, tai yra dėl kelių ministerijų jungimo, tokioje situacijoje tikrai būtų prasminga turėti patyrusį ekonomikos ir inovacijų ministrą.

Ragino nepasiduoti panikai

Kartu G.Nausėda ragino piliečius nepasiduoti panikai, neklausyti netikrų pranašų, o remtis oficialia informacija. Kai kurių politikų raginimus daugiau laiko praleisti gamtoje, keliauti po Lietuvą jis vadino ne visiškai teisingais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Testavimo dėl koronaviruso pajėgumai, anot G.Nausėdos, didėja. Jis kartojo, kad sprendimas paskelbti ekstremalią situaciją šalyje ir imtis aktyvios informacinės politikos davė rezultatą.

Jis kalbėjo apie tai, kad atsižvelgiant į informaciją, pirmoji moteris, kuriai Lietuvoje nustatytas koronavirusas, ėmėsi atsargumo priemonių, dėl to jos kontaktai buvo apriboti, ji iš karto pateko į ligoninę.

„Taip pat viskas, kas prieinama, yra prieinama. Tikrai valdžia yra pasirengusi investuoti tiek, kiek reikia, kad koronaviruso pasekmės Lietuvoje būtų minimalios“, – pažymėjo G.Nausėda.

Kalbėdamas apie galimą valstybės sienų uždarymą, G.Nausėda svarstė, kad tai gali būti viena iš alternatyvų. Jis akcentavo, kad šiuo metu yra vykdoma patikra.

Tačiau kartu prezidentas mano, kad būtina užmegzti labai tvirtą informacinį ryšį su žmonėmis, kertančiais sieną ne oru, ypač jeigu jie atvyksta iš šalių, kurios yra laikomos rizikingomis.

„Šiuo metu būtent tokia priemonė yra adekvačiausia susiklosčiusiai situacijai“, – įsitikinęs G.Nausėda.

Sienų uždarymas nepadės

VGT posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad nors Lietuvoje turime kelis nustatytus koronaviruso atvejus, situacija Europoje keičiasi valandomis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda, Aurelijus Veryga
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda, Aurelijus Veryga

Valstybės imasi tokių priemonių, kaip skrydžių atšaukimai, sienų uždarymas, atšaukia viešus renginius ir panašiai.

Pasak A.Verygos, dabar situacija dėl koronaviruso tolesnio plitimo priklausys nuo to, kiek visuomenė bus sąmoninga ir sureaguos į atsakingų institucijų raginimus.

„Raginimas yra vienas, labai konkretus ir paprastas: kaip galima mažiau judėti. Ta socialinė izoliacija yra ne tik parvykusiems, bet ir visiems kitiems – kuo mažiau lankytis viešose vietose, kokios jos bebūtų“, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministras.

Raginimas yra vienas, labai konkretus ir paprastas: kaip galima mažiau judėti. Ta socialinė izoliacija yra ne tik parvykusiems, bet ir visiems kitiems.

Paklaustas apie galimą valstybės sienų uždarymą, A.Veryga sakė, kad tai turėtų tam tikrų pasekmių saviems piliečiams.

„O kur jie liks? Jie turės grįžti namo. Tai neapgaudinėkime savęs – sienų uždarymas grįžtančių piliečių nesulaikys. Dar daugiau – mes privalėsime sudaryti sąlygas jiems pargrįžti, parsigabenti, parsivežti. Užsieniečių gal jau nelabai daugės, aš manau, kad dabar yra apskritai labai stipriai nuspausti stabdžių pedalai visoje Europoje, mažai žmonės juda ir kuo toliau, tuo mažiau jų judės“, – svarstė A.Veryga.

Įsigaliojo draudimai

Siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, Vyriausybė nuo penktadienio dviem savaitėms uždarė ugdymo įstaigas, draudžia renginius, mėnesį rekomenduoja nekeliauti.

VSD veikla sulaukė dėmesio

Žvalgybos institucijų veiklos ataskaitos VGT svarstytos tuo metu, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) dėmesio centre yra atsidūrusi VSD veikla.

Skelbta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs tuometį Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką, jog VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie kandidato į prezidentus G.Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Jauniškis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Jauniškis

Be to, Seime svarstomos kritikos sulaukusios saugumo institucijų parengtos pataisos, kuriomis siūloma keisti Žvalgybos įstatymą išplečiant saugumo pareigūnų galias, tarkime, įteisinti prevencinius pokalbius.

Svarsto saugumo klausimus

VGT yra valstybės institucija, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo bei gynimo klausimais.​

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Į ją įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min