73 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų savo miesto ar rajono merą norėtų rinkti tiesiogiai. Už tokį mero rinkimo būdą aktyviausiai pasisako Kauno bei Klaipėdos gyventojai (po 75 proc.), kiek mažiau ši idėja populiari Šiaurės Lietuvos miestuose: Šiauliuose bei Panevėžyje už tiesioginius mero rinkimus pasisako tik šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų, teigiama išplatintame pranešime.
Elektroniniam balsavimui pritartų 65 proc. tyrimo dalyvių. Modernaus balsavimo sprendimo labiausiai pageidauja jaunesni rinkėjai (18–35 m.).
Šiandienėje situacijoje priklausymas politinei partijai rinkėjų dažniau suvokiamas kaip kandidato trūkumas nei pranašumas: 65 proc. apklaustųjų, turėdami galimybę rinktis, už ką balsuoti – mėgstamos politinės partijos ar nepartinių žmonių, kuriais linkę pasitikėti, sąrašą – rinktųsi nepartinius kandidatus.
Labiausiai nepartinius kandidatus linkę palaikyti 36–55 m. Kauno ir Klaipėdos gyventojai.
Atsakydami į klausimą, kokį žmogų labiausiai norėtumėte matyti savo miesto meru, vilniečiai pirmiausiai vardijo buvusių miesto vadovų pavardes: 40 proc. sostinės vadovo regalijas grąžintų Artūrui Zuokui, 18 proc. šiame poste norėtų matyti Rolandą Paksą. Dar 5 proc. įvardijo Kęstutį Masiulį, 4 proc. – Artūrą Paulauską.
Kauniečiai daugiausia simpatijų reiškia Kazimierui Starkevičiui (27 proc. norėtų matyti Kauno meru) bei Artūrui Zuokui – (22 proc.). 7 proc. tinkamiausiu Kauno meru įvardijo Eriką Tamašauską.
Klaipėdoje dažniausiai įvardytos Eugenijaus Gentvilo, Naglio Puteikio (po 13 proc.) bei Rimanto Taraškevičiaus (8 proc.) pavardės.
Nepaisydami politologų pamokymų, dalis gyventojų rinkimuose ir toliau linkę „juokauti“, tad visai tikėtina, kad, jei kandidatuotų, Vilniuje nemažo palaikymo sulauktų Algis Ramanauskas-Greitai, Klaipėdoje – Vilius Tarasovas, o Kaune – skandalingasis Vytautas Šustauskas.
Reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas vyko š.m. gegužės 17–24 dienomis. Jo metu 85 atrankiniuose taškuose apklausti 1 005 šalies gyventojai. Bendrų tyrimo rezultatų paklaida yra 3,1 proc. Vilniaus miesto rezultatų paklaida 6,4 proc. Kauno miesto – 7,6 proc., Klaipėdos miesto – 8,5 proc.
