Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 18d. 22:03

Tinklai vaiduokliai Baltijos jūroje: nematoma pražūtis po vandeniu

Po vandeniu panirę žvejybiniai tinklai.
S.Kerkau nuotr. / Po vandeniu panirę žvejybiniai tinklai.

5–10 tūkstančių – tiek, skaičiuojama, kasmet į Baltijos jūros vandenis patenka žvejybinių tinklų, nesuyrančių šimtus metų, pražudančių žuvis ir galiausiai su maistu nusėdančių ant mūsų stalo. Vaiduokliais praminti tinklai patraukė ir mokslininkų bei nardytojų dėmesį. Šiuo metu Lietuvos pajūryje viešintys vokiečių nardytojai kartu su kolegomis iš Lietuvos ruošiasi narplioti tinklus nuo vieno iš po vandeniu aptiktų nuskendusių laivų „Elbing IX“.

15min jau rašė apie vaistininkę vokietę, gyvenančią Šveicarijoje Sabine Kerkau, kuri kartu su kolegomis nardo ieškodami nuskendusių laivų. Nardydama grupė pastebėjo problemą – tinklus, kurie apsiraizgę aplink nuskendusius laivus. Pasak S.Kerkau, tūkstančiai tokių tinklų po vandeniu skleidžia nuodingas chemines medžiagas.

„Tinkluose yra švino, mikroplastiko, kurie tampa jūros gyvūnams maistu, o galiausiai šios žuvys atsiduria ir mūsų lėkštėse“, – kalbėdama konferencijoje apie nuskendusius laivus pasakojo nardytoja.

S.Kerkau kartu su kolegomis iš Vokietijos Lietuvoje ketina būti iki rugsėjo pabaigos. Šalti rudeniški orai jiems nesutrukdys nerti į Baltijos jūrą ir tęsti jau pradėtą projektą – iš lėto, nedraskant ir nepažeidžiant laivų nukarpyti senus tinklus, į kuriuos įstringa ir jūros gyvūnai. Šiuo metu nuo tinklų ketinama išvaduoti po vandeniu nugrimzdusį „Elbing IX“ laivą. Tai krovininis vokiečių laivas, nuskendęs 1942 m. lapkričio 6 dieną nuo sovietų povandeninio laivo torpedos. Laivas nugrimzdęs į 40-52 metrų gylį.

Vaizdo įraše nardytojai užfiksavo, kokio masto yra problema. Vaizdinėje medžiagoje matyti ir kiti tinklais apsiraizgę nuskendę laivai.

Nardytojams po vandeniu tenka praleisti valandų valandas, kol pamažu nukarpomi skirtingu laikmečiu srovių sunešti tinklai. Neretai jų būna tiek daug, jog šie būna užkloję laivo korpusą. Nukarpę tinklus nardytojai sako išvystantys tikrąją nuskendusio laivo būklę. Beje, Baltijos jūros vanduo, sako jie, puikus konservantas, jame dėl žemos temperatūros veisiasi mažiau bakterijų, tad vandenyje aptikti radiniai būna puikiai išsilaikę.

S.Kerkau nuotr./Po vandeniu panirę žvejybiniai tinklai.
S.Kerkau nuotr./Po vandeniu panirę žvejybiniai tinklai.

Ištraukė toną tinklų

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas Nerijus Nika prieš keletą metų dalyvavo projekte, kurio metu Lietuvos priekrantės vandenys valyti nuo senų žvejybinių tinklų. Sumanymas traukti tinklus-vaiduoklius kilo lenkams, prie jų prisijungė ir kitos šalys, tarp jų ir Lietuva.

Pasak N.Nikos, nuskendus laivui šis tampa kliuviniu žvejybai, pasitaiko, jog tinklai užsikabina, nutrūksta ir lieka vandenyje. Vaiduokliais tampa ir statomi žvejybiniai tralai.

„Jie tampa tinklais vaiduokliais. Reiškia, be priežiūros palikti ir pamesti tinklai gaudo žuvį ir ją naikina. Tokie įrankiai gali būt tiek gaudyklės, tiek tinklai, tiek tralai. Pametus tinklą po kelių mėnesių jis išlaiko apie 20-25 procentų efektyvumo, praėjus 2 metams jis dar gaudo apie 6 proc. žuvies nuo pirminio efektyvumo. Per tiek laiko gali pakankamai paveikti žuvų išteklius. Tinklas tampa jūrine šiukšle“, – pasakojo N.Nika.

Pametus tinklą po kelių mėnesių jis išlaiko apie 20-25 procentų efektyvumo, praėjus 2 metams jis dar gaudo apie 6 proc. žuvies nuo pirminio efektyvumo, – pasakojo N.Nika.

Pasak mokslininko, įvairiose šalyse inicijuoti projektai siekiant išvalyti šias povandenines šiukšles. Nuostabą pasauliui sukėlė problemos mastas vandenynuose, kur susiformavusios ištisos plastiko salos. Neabejojama, jog prie šių salų susiformavimo prisideda ir seni pamesti žvejybiniai įrankiai.

„Kas yra tinklai? Tai plastikas, sintetika, polipropilenas. Veikiant vandeniui jis yra, patenka mikrodalelės, užteršia žuvis ir gyvąją gamtą“, – sakė instituto darbuotojas.

Prieš keletą metų lenkai buvo užsibrėžę tikslą Baltijos jūroje išvalyti 20 tonų tinklų-vaiduoklių – 14 tonų ties savo krantais ir 6 tonas ties Lietuva.

„Tikslas buvo ištraukti 20 tonų žvejybinės įrangos, kuri yra jūros dugne arba ant laivų nuolaužų. Darbas vykdytas iš laivo „Romastė“, kuris turi šoninius apžvalgos sonarus. Naudotas nuotolinis robotas, kuriuo apžiūrimi nuskendę objektai. Apžiūrėta dešimt objektų, iš jų aštuoni nuskendę laivai, kiti natūralus objektai – akmenys, morenos“, – apie projektą pasakojo jame dalyvavęs N.Nika.

Projekto dalyviai nuo trijų nuskendusių laivų nuėmė žvejybinę įrangą, tinklus, jų dalis.

Tiesa, pasak N.Nikos, nuskendę laivai ir tralai ties Kuršių nerijos pakrante sukuria tam tikras buveines gyvūnų rūšims, pavyzdžiui, midijoms. Ištraukus žvejybinius tralo plūdurus šie buvo smarkiai apkibę moliuskais, kurie sudarydavo 60-80 proc. bendro svorio.

„Tai ne tik kaip šiukšlė, bet ir nebloga buveinė jūrų moliuskams“, – šypteli N.Nika.

Užsibrėžtų 20 tonų atliekų projekto dalyviams iš vandens ištraukti nepavyko, tačiau rezultatai visgi stulbinantys. Lietuvoje projekto metu ištraukta 1 068 kg įrangos – nutrauktų tralų, polipropileno arba kaproninių tinklų. Lenkai, planavę iš jūros ištraukti 14 tonų tinklų-vaiduoklių, jų surado apie 6,1 tonos.

„Arba tikslai buvo per daug ambicingi, arba Lietuvos vandenyse tai nėra tokia didelė problema“, – sakė N.Nika, prisidėjęs prie švaresnės Baltijos.

Dalį tinklų susigrąžina

Projekto metu bendrauta su Baltijos jūros priekrantės žvejais, kurie žvejoja teritorijose iki 20 metrų gylio. Nustatyta, jog šie kasmet pameta apie 60 km tinklų, tačiau apie 83 proc. susigrąžina patys. Netektis sąlygoja audros, nutraukimai, navigaciniai incidentai. Dažniausiai taip nutinka rudenį ir žiemą.

„Lenkai randa daug žuvies tinkluose, ten žvejyba daug intensyvesnė, tinklai statomi šešis kartus intensyviau, mastas didesnis“, – pasakojo N.Nika.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:07
01:20
02:44

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min