Tai sakoma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK), atlikusio parlamentinį tyrimą dėl kauniečio Drąsiaus Kedžio ir buvusios jo gyvenimo draugės Laimos Stankūnaitės skundų tyrimo, išvadose.
Trečiadienį oficialiai patvirtintos išvados, penktadienį įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate. Jas turės tvirtinti visas parlamentas.
TTK konstatavo, kad Kauno policija, miesto ir apygardos prokuratūros, Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius dirbo aplaidžiai, nekompetentingai ir nekvalifikuotai. Išnagrinėję, kaip teisėsaugininkai reagavo į D.Kedžio grasinimus L.Stankūnaitei ir jos seseriai V.Naruševičienei, parlamentarai konstatavo, kad „dėl teisėsaugos pareigūnų neveikimo nebuvo užkirstas kelias dviejų žmonių gyvybei atimti, nors tokia galimybė akivaizdžiai buvo“.
Nieko nebuvo padaryta
Komiteto teigimu, šių metų rugsėjo 7 dieną Generalinė prokuratūra gavo V.Naruševičienės prašymą apginti ją ir jos vaiką nuo galimų smurtinių D.Kedžio veiksmų. Tuo pat metu buvo gautas ir analogiškas L.Stankūnaitės prašymas. Tokį patį prašymą ji pateikė ir Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Taigi akivaizdu, kad beveik mėnesį nieko daugiau, išskyrus prašymo siuntinėjimą iš vienos institucijos į kitą, nebuvo padarytaSavaitę šie skundai nagrinėti Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriuje, o vėliau perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai, tuomet jau tyrusiai vadinamąją pedofilijos bylą. Vilniaus apygardos prokuratūra rugsėjo 24 dieną, tai yra praėjus devynioms dienoms nuo prašymų jai perdavimo ir daugiau kaip dviem savaitėms nuo pareiškėjų kreipimosi apsaugos dėl gresiančio susidorojimo dienos, prašymus persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai.
Pastaroji V.Naruševičienės skundą rugsėjo 29 dieną perdavė Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Moteris aplinkybėms patikslinti į policiją buvo iškviesta spalio 5 dieną, tačiau tą pačią dieną ji savo namuose buvo nušauta. Įtarimai dėl šios žmogžudystės pateikti D.Kedžiui.
„Taigi akivaizdu, kad beveik mėnesį nieko daugiau, išskyrus prašymo siuntinėjimą iš vienos institucijos į kitą, nebuvo padaryta siekiant apsaugoti pareiškėjas nuo galimo susidorojimo. Komiteto nuomone, reaguoti į galimas grėsmes tiek pareiškėjų, tiek teisėjo J.F. sveikatai ir gyvybei buvo pakankamas pagrindas, tačiau jokių veiksmingų priemonių apsaugoti žmones nuo susidorojimo nebuvo imtasi. Dėl teisėsaugos pareigūnų neveikimo nebuvo užkirstas kelias dviejų žmonių gyvybei atimti, nors tokia galimybė akivaizdžiai buvo“, – sakoma TTK išvadų projekte.
Tyrimą galima buvo užbaigti
Seimo komiteto teigimu, D.Kedžio pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos jo mažametės dukters (tuo metu mergaitei buvo 4 metai) atžvilgiu Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK) gautas 2008 metų lapkričio 30 dieną. Ši byla čia tirta du mėnesius – iki šių metų sausio 30 dienos.
„Komitetas mano, kad per šį laikotarpį buvo galima užbaigti ikiteisminį tyrimą ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą: pareikšti kaltinimą ir bylą perduoti teismui arba, įtarimams nepasitvirtinus, ikiteisminį tyrimą nutraukti“, – konstatavo TTK nariai.
Kauno miesto apylinkės prokuratūra akivaizdžiai vilkino ikiteisminį tyrimąSausio 30–ąją ikiteisminį tyrimą perėmė Kauno miesto apylinkės prokuratūra. Ji bylą tyrė birželio 11 dienos, tai yra beveik keturis su puse mėnesio.
„Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra akivaizdžiai vilkino ikiteisminį tyrimą, kadangi beveik jokių naujų procesinių veiksmų nebuvo atlikta, o buvo kartojami tik seniau atliktieji ir jų metu iš esmės nebuvo gauta jokios naujos įrodomosios informacijos“, – rašoma dokumente.
Be to, politikai pareiškė, kad tuo metu neskirtas reikiamas dėmesys ir gautai informacijai apie kitos mergaitės (V.Naruševičienės dukters – BNS) galimą tvirkinimą. Informacija apie tai gauta šių metų kovo 6 dieną, o jos motina apklausta tik balandžio 16 dieną, pati mergaitė – balandžio 22 dieną.
„Tačiau nei mergaitės suvokimo psichologinis tyrimas, nei jos kūno tyrimas apylinkės prokuratūroje iš viso nebuvo paskirtas“, – nustatė TTK nariai.
Generalinės prokuratūros paaiškinimuose pabrėžiama, kad D.Kedys itin priešinosi jo dukros tyrimui Vaiko raidos centre Vilniuje. Anot generalinio prokuroro Algimanto Valantino, esą be to nebuvo galima tinkamai tęsti ikiteisminio tyrimo, nes šios mergaitės psichiatrinis–psichologinis tyrimas, kurį atliko ekspertai, truko tik kelias valandas.
„Tokie teiginiai neįtikinami. 2009 m. balandžio 23–gegužės 25 d. ekspertizės akto išvados formuluojamos aiškiai, vienareikšmiškai. Rimtų argumentų, dėl kurių ikiteisminio tyrimo pareigūnams kilo abejonių minėtos ekspertizės išvadomis, komitetui nebuvo pateikta“, – teigiama išvadų projekte.
Be to, anot politikų, Vaiko raidos centras nėra ekspertinė įstaiga, turinti teisę teisėsaugos institucijoms atlikti atitinkamas ekspertizes.
Šių metų birželio 11 dieną Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro nurodymu vadinamąją pedofilijos bylą perėmė Kauno apygardos prokuratūra. Ji ikiteisminį tyrimą vykdė iki rugpjūčio 18 dienos, tai yra daugiau kaip du mėnesius.
Rugpjūčio 5 dieną Generalinė prokuratūra gavo D.Kedžio prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą ir prieš Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių. Jį kaunietis taip pat kaltino tvirkinus mažametę dukrą.
Nuo rugpjūčio 12 dienos iki rugpjūčio 18 dienos byla dar kartą patikrinta Generalinėje prokuratūroje ir tą pačią dieną tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apygardos prokuratūrai, kur jis atliekamas iki šiol.
Jokių veiksmų nebuvo imtasi
„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009 metų rugpjūčio 5 dieną D.Kedžiui oficialiai pranešus Generalinei prokuratūrai apie savo įtarimus, susijusius su Kauno apygardos teismo teisėju J.Furmanavičium, jokių veiksmų dėl to nei Generalinėje prokuratūroje, nei Kauno apygardos prokuratūroje nebuvo imtasi“, – nustatė parlamentinis tyrimas.
Anot jo, tik ikiteisminį tyrimą perdavus Vilniaus apygardos prokuratūrai rugsėjo 4 dieną ir rugsėjo 14 dieną apklausti pedofilija D.Kedžio kaltinti asmenys.
„Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ir Kauno apygardos prokuratūroje nuo 2009 metų birželio 11 dienos iki rugpjūčio 12 dienos, tai yra daugiau kaip du mėnesius, jokių esminių tyrimo veiksmų, kurie būtų sudarę galimybę sėkmingai baigti ikiteisminį tyrimą, atlikta nebuvo. Tai rodo Kauno apygardos prokuratūros prokurorų, kuriems buvo pavesta tęsti tyrimą, neveikimą ir (arba) nepakankamą kompetenciją“, – sakoma išvadų projekte.
Dokumente įvertinta ir vaiko teisių gynėjų veikla. Atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apygardos prokuratūra ne kartą kreipėsi į vaiko teisių apsaugos institucijas dėl galimo mažamečių mergaičių teisių pažeidimo ir gynimo, tačiau Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius apsiribojo buities ir gyvenimo sąlygų D.Kedžio namuose patikrinimu.
Tai padaryta tik šių metų rugpjūčio 20 dieną ir konstatuota, kad namų aplinka – saugi, buities ir gyvenimo sąlygos –tinkamos mažamečiam vaikui gyventi.
Prokuratūra prašė vaiko teisių gynėjų kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų apribotas jo D.Kedžio dukros bendravimas su abiem tėvais, bei „imtis visų galimų poveikio priemonių, siekiant apginti (...) teises, teisėtus interesus ir apsaugoti vaiko garbę ir orumą“. Tačiau Vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškė, kad jeigu prokuratūra kreipsis dėl mergaitės paėmimo iš tėvo, skyrius parinks globėją.
Remdamasis surinktais duomenimis TTK konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra akivaizdžiai vilkino ikiteisminį tyrimą, nei Kauno apygardos prokuratūra, nei Generalinė prokuratūra netyrė, kas kaltas dėl bylos tyrimo trūkumų.
Komiteto nuomone, „policijos tyrėjai ir prokuratūros pareigūnai, aplaidžiai ir nekompetentingai atlikdami D.Kedžio skundų dėl galimos seksualinės prievartos jo dukros atžvilgiu tyrimą ir šio tyrimo kontrolę, pakenkė tyrimui ir sukomplikavo galimybę sėkmingai jį baigti“. Užtrukęs šios bylos tyrimas rodo, kad teisingumui įgyvendinti gali būti padaryta žala, kurios nebus galima pašalinti.
TTK išvadose nurodyta, jog savo pareigų neatliko ir generalinis prokuroras, jo pavaduotojai, kiti Generalinės prokuratūros pareigūnai, nes neužtikrino, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią įmanomą laiką, nesilaikė įstatymų reikalavimų koordinuoti tyrimo veiksmų, nenustarė pavaldinių padarytų pažeidimų.
„Ikiteisminio tyrimo sistema yra perdėm biurokratinė, reikalaujanti nepagrįstai didelių tarnybos laiko ir finansinių išteklių, todėl neatidėliotinai tobulintina“, – sakoma TTK išvadose. Dokumente siūloma Seimo valdybai sudaryti darbo grupę, kuri per keturis mėnesius išnagrinėtų „Lietuvos prokuratūros teisinės padėties ir vietos valstybės valdžios institucijų sistemoje kaitos, taip pat prokuratūros sistemos ir vadovaujančių pareigūnų tarnybos eigos pakeitimo galimybes ir parengtų atitinkamus teisės aktų, tarp jų ir Konstitucijos, pakeitimo ir papildymo projektus“.
TTK nuomone, prokurorai ir prokuratūra turi turėti funkcinį ryšį su vykdomosios valdžios sistema.
TTK pirmininkas Stasys Šedbaras yra sakęs, kad, jo manymu, generalinį prokurorą turėtų skirti ir atleisti prezidentas Vyriausybės teikimu. Dabar šį pareigūną skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Kadangi pastaroji nuostata įtvirtinta Konstitucijoje, norint įgyvendinti S.Šedbaro sumanymą, reikėtų keisti pagrindinį šalies įstatymą.
