Kovo ir gegužės mėnesiais atlikti palyginamieji tyrimai atskleidė, jog Lietuvos gyventojai šiuo metu mažiau nerimauja dėl maisto ir komunalinių paslaugų kainų, gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidų, drabužių ir avalynės kainų, telekomunikacijų paslaugų išlaidų. Tačiau vis dar pastebimas nerimas dėl degalų kainos ir išlaidų visuomeniniam transportui. Be to, artėjant atostogų metui, daugiau šalies gyventojų sunerimo ir dėl išlaidų laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms.
„Lietuvos gyventojų nerimo indeksas yra savotiškas ekonominės situacijos rodiklis. Naujausi tyrimai atskleidė, kad šis nerimas nėra susijęs su būtiniausiomis prekėmis ar paslaugomis, taigi galima teigti, kad gyventojų ekonominė situacija gerėja“, – sakė Rūta Gaudiešienė, „TNS Gallup“ tyrimų strategijos direktorė.
Lietuvos gyventojų nerimo indeksas yra savotiškas ekonominės situacijos rodiklis, – sakė R.Gaudiešienė.
Lietuvos gyventojų nerimo indeksas nurodo vartotojų pasitikėjimo ir nerimo rodiklius, atspindinčius žmonių nuotaikas reaguojant į ekonominę šalies situaciją. Tyrimas pateikia ne tik bendrą vartotojų jautrumą esamai situacijai, bet ir padeda atskleisti, dėl ko konkrečiai jaudinasi vartotojai.
Remiantis tyrimo, ar žmonėms kelia nerimą ir kiek jo kelia pagrindinių gyvenimo sričių išlaidų bei finansinės padėties pokyčiai, duomenimis, išskiriami keturi pagrindiniai gyventojų segmentai: ramieji, sunerimę, įsitempę ir panikuojantys. Lyginant kovo pabaigos ir gegužės pabaigos duomenis pastebima, kad įtampa mažėja – sumažėjo įsitempusiųjų ir panikuojančių, o tuo tarpu ramiųjų ir šiek tiek sunerimusių skaičius auga.
Kitas rodiklis, skaičiuojamas visoje Europos Sąjungoje, yra gyventojų pasitikėjimo indeksas, kuris taip pat atskleidžia optimistines nuotaikas. Statistikos departamento duomenimis, daugiau nei metus drastiškai leidęsis jis šių metų pradžioje stabilizavosi, o gegužės mėnesį netgi pakilo.
Anot R.Gaudiešienės, sumažėjęs gyventojų nerimo rodiklis ir augantis Lietuvos gyventojų pasitikėjimo indeksas atskleidžia gerėjančias vartotojų nuotaikas, padidėjusį pasitikėjimą savo finansine padėtimi, o tai, tikėtina, pranašauja gerėjančią šalies ekonominę situaciją.
