Gyventojus apklaus dar kartą
Kėdainių miestas pretenduoja įeiti į Lietuvos istoriją, kaip bene pirmasis miestas, surengęs visuotinį gyventojų susirinkimą. Jo metu, susirinkus reikiamam žmonių skaičiui, 15 procentų balsavimo teisę turinčių gyventojų, bus sprendžiama, kas tvarkys daugiabučių namų prieigas.
Apklausa dėl to, kieno lėšomis turi būti šienaujama žolė, renkamos šiukšlės, o žiemą – kasamas sniegas, kartą jau buvo surengta. Tačiau jos rezultatai netenkino su rajono savivaldybe konfrontuojančio daugiabučių namų gyventojų bendrijų pirmininkų iniciatyvinės grupės vadovo Viktoro Gruzdevo ir jo bendražygių.
Apklausus tūkstantį Kėdainių rajono gyventojų, didesnė dalis respondentų – 54,3 proc., pasisakė už tai, kad aplinką tvarkytų patys gyventojai, 41,4 proc. apklaustųjų laikėsi nuomonės, jog kiemus ir namų prieigas savivaldybės biudžeto lėšomis turi prižiūrėti miesto seniūnija.
Pasak V.Gruzdevo, tokių rezultatų ir buvo galima tikėtis, nes apklausti ne tik miesto seniūnijos, bet ir kaimiškųjų vietovių gyventojai, o jiems šis klausimas nėra aktualus, nes didžioji dalis daugiabučių namų stovi miesto teritorijoje.
Su rajono valdžia konfrontuojantis aktyvistas su bendražygiais surinko reikiamą parašų kiekį, 1 600, kokio reikia, kad savivaldybė būtų įpareigota skelbti dar vieną apklausą. Šį kartą nuspręsta, jog dėl daugiabučių namų aplinkos tvarkymo pasisakys ne viso rajono, o tik Kėdainių miesto seniūnijos gyventojai.
Kėdainiečiai rinksis arenoje
Iniciatyvinei grupei pristačius gyventojų parašus, rajono meras potvarkiu inicijavo naujos apklausos, kurioje dalyvautų tik miesto gyventojai, organizavimą. Buvo suformuota šį darbą organizuoti turėsianti komisija, jos pirmininku paskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis.
Praėjusį ketvirtadienį šiai komisijai susirinkus į pirmąjį posėdį paaiškėjo, kaip turės vykti šis, precedento visoje šalyje, ko gero, neturintis balsavimas.
Nuspręsta, jog visuotinis miesto seniūnijos gyventojų susirinkimas vyks šių metų kovo 18 dieną Kėdainių arenoje. Žmonių registracija prasidės 11 val., o atviras balsavimas pakeliant rankas numatomas 13 val.
Įstatymai numato, jog balsavimas laikomas įvykusiu, jeigu jame savo valią išreiškė ne mažiau kaip 15 procentų balso teisę turinčių gyventojų. Tai pilnametystės sulaukę, veiksnūs asmenys. Turimais duomenimis, šiuo metu miesto seniūnijoje gyvena 21 tūkst. 490 balsavimo teisę turinčių žmonių. Norint, jog balsavimas įvyktų, arenoje turi susirinkti ne mažiau kaip 3 tūkst. 225 žmonės.
Reikės nemažai resursų
Balsavimą organizuojančios komisijos posėdyje paaiškėjo, jog tokio precedento, kai susirinkus į sueigą miesto gyventojams atvirai balsuojant sprendžiamas vienas ar kitas klausimas, šalyje nėra. Tad Kėdainiams tenka nemaža atsakomybė – pirmą kartą surengiant tokio masto atvirą balsavimą formuoti precedentą, kuriuo ateityje galbūt vadovausis ir kitos šalies savivaldybės.
Nuspręsta, kad visi atėję asmenys privalės su savimi turėti asmens dokumentą, bus tikrinama, ar jie iš tiesų Kėdainių miesto seniūnijos gyventojai, turintys balso teisę.
Žmonėms bus nurodyta, į kokius arenos sektorius eiti, o atėjus balsavimo akimirkai – klausimai bus skelbiami per garso stiprinimo sistemą. Savo valią gyventojai galės išreikšti pakeldami raudonos arba geltonos spalvos korteles, kurias gaus registruodamiesi.
Balsus skaičiuos specialiai tam skirti savivaldybės darbuotojai. Norint išvengti galimų nesusipratimų, nuspręsta balsavimo procesą fotografuoti bei filmuoti. Numatyta ir tai, ką daryti, jeigu kai kurie gyventojai į balsavimą ateis be asmens dokumentų, bus sudaromas atskiras sąrašas.
Preliminariais skaičiavimais, vien balsuotojų registravimui ir jų asmens duomenų patikrinimui reikės mažiausiai dešimties savivaldybės darbuotojų, tiek pat turės būti įrengta kompiuterizuotų darbo vietų. Tvarkai palaikyti reikės ir apsaugos darbuotojų, galbūt prevenciškai ir policijos ekipažo. Renginyje, kuriame planuojama sulaukti kelių tūkstančių žmonių, turėtų budėti ir greitosios medicinos pagalbos medikai.
Ar susirinks reikiamas žmonių skaičius?
Esminis klausimas, į kurį iki šiol niekas negali atsakyti – ar balsavimo dieną arenoje surinks kvorumas – 3 tūkst. 225 žmonės.
Jeigu ateitų mažiau žmonių, balsavimas dėl to, kas turi tvarkyti daugiabučių namų prieigas, nebūtų skelbiamas. Balsavimą pripažinus neįvykusiu pakartotinis gyventojų valios išreiškimas tuo pačiu klausimu, pagal teisės aktus, galimas ne anksčiau kaip po vienų metų.
Balsavimą organizuojančios komisijos pirmininkas A.Pavolis užsiminė, jog daugiabučių namų bendrijų pirmininkų iniciatyvinės grupės pasirinkta valios išreiškimo forma, atviras balsavimas visuotiniame gyventojų susirinkime, ganėtinai komplikuota. Pasak valdininko, būtų kur kas optimaliau surengti balsavimą ne tam tikru griežtai nustatytu laiku, bet visą dieną. Kad bet kuriuo laiku atėję žmonės galėtų užpildyti biuletenį ir jį įmesti urnon.
Šis būdas jau buvo taikomas Kėdainių rajone. Kilus idėjai Dotnuvos seniūniją iš Dotnuvos perkelti į Akademiją surengta visuotinė gyventojų apklausa. Nors balsuoti buvo galima visą dieną, pirmąkart nesusirinko reikiamas gyventojų skaičius ir balsavimas buvo pripažintas neįvykusiu. Apklausą surengus po metų pasikartojo analogiška situacija, vėl nesusirinko kvorumas.
Pasak V.Gruzdevo, ši gyventojų apklausos forma, atviras balsavimas visuotiniame susirinkime, iš kitų teisės aktuose numatytų alternatyvų buvo pasirinktas dėl mažiausių kaštų. Kita vertus, akcentavo daugiabučių namų gyventojų bendrijų pirmininkų iniciatyvinės grupės vadovas, kad ir kokie būtų balsavimo rezultatai, jie – tik rekomendacinio pobūdžio. Galutinį sprendimą vis vien turės priimti rajono savivaldybės tarybos nariai.
