„Aš manau, kad toks patikrinimas, kuris šiuo metu egzistuoja, tikrai nesprendžia visų kovos su korupcija iššūkių. Manau, kad procedūrą tikrai reikėtų tobulinti, bet tai yra tik viena iš detalių, kalbant apie kovą su korupcija savivaldos lygmeniu“, – BNS sakė S.Muravjovas.
Pastaruoju metu kilo diskusija, kada turėtų būti tikrinami šie pareigūnai. STT prieš kurį laiką merijoms išsiuntinėtuose raštuose atkreipė dėmesį, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymą išrinktieji merai savo vicemerų ir administracijos vadovų biografijas privalo patikrinti specialiojoje tarnyboje. Merų teigimu, pareigūnų tikrinimas prieš jų paskyrimą paralyžiuotų merijų darbą.
„Būtų įdomu išgirsti iš pačių merų, ar per pastaruosius keletą metų buvo jų praktikoje atvejis, kai jie dėl STT išvadų nusprendė neskirti kažkokio žmogaus vicemeru ar administracijos vadovu. Galbūt atėjo laikas kalbėti apie tai, kokias funkcijas iš tiesų turėtų turėti STT. Ar nėra taip, kad kai kurios jai priskirtos funkcijos yra praeities dalykas, savotiška „pro forma?“ – svarstė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
Jo teigimu, būtina ieškoti efektyvių priemonių kovai su korupcija savivaldybėse, kur, kaip rodo tyrimai, pačių tarnautojų požiūriu, itin paplitęs „bičiulių ir giminių protegavimas“.
„Viena iš jų galėtų būti atidesnis priimamų sprendimų viešumas. Galėtų būti efektyvesnis raportavimas, gyventojų įtraukimas į savotišką stebėseną. Apie tai kalbame jau daug metų, bet tai kol kas vyksta labai lėtai“, – teigė jis.
S.Muravjovas sakė, kad savivaldybėse apskritai kovai su korupcija dažnai neskiriamas dėmesys – nėra tuo besirūpinančių darbuotojų, neskiriamas finansavimas.
„Apskritai nėra aišku, kaip yra kuriamos antikorupcinės priemonės savivaldos lygmeniu. Dažnai atrodo, kad jos yra tiesiog kopijuojamos iš vienos vietos į kitą ir joms nėra suteikiama daug reikšimės. Kaip tik šiuo atveju aš ir kalbėčiau apie esminę problemą. Tu gali paprašyti patikrinti STT vieną arba kitą politiką, bet tie žmonės pasirenkami politiškai ir ir juos puikiai žino kiti politikai, kalbėti apie tai, ką politikai nežino, kokį žmogų siūlo ir skiria, pavyzdžiui, į vicemero postą, būtų šiek tiek naivu“, – teigė jis.
Pasak su korupcija kovojančios organizacijos vadovo, didesnę kontrolę politikai turėtų jausti ir iš visuomenės pusės.
„Klausimas yra, ar mes, kaip piliečiai, turime svertų žiūrėti ir matyti, ką tie politikai iš tiesų daro kasdien. Čia yra kita esminė problema – labai dažnai susidaro įspūdis, kad per mažai dėmesio skiriame politikų reputacijai įvertinti ir suprasti, o kas iš tiesų ateina į mūsų miesto ar gyvenvietės tarybą. Pernelyg mažai dėmesio skiriame užduoti tinkamiems klausimams“, – dėstė jis.
S.Muravjovas taip pat pažymėjo, kad dabartinis kai kurių skiriamų valdininkų patikrinimas STT nėra prevencijos priemonė.
„Jeigu nori iš tiesų dirbti prevenciškai, privalai skirti žymiai daugiau dėmesio kasdieniam veikimui. Kas iš to, kad kažkoks žmogus yra patikrinamas prieš tai, kai jis tampa pareigūnu? Mes puikiai suprantame, kad patekęs į terpę, kuri galimai yra korumpuota, jis atsiduria aplinkoje su labai daug pagundų. Turime padaryti, kad tų iššūkių ir pagundų būtų kuo mažiau – kad žmogus, atėjęs į postą, žinotų, jog jis negali elgtis korumpuotai, nes labai greitai apie tai visi sužinos ir jis sulauks realių pasekmių“, – kalbėjo S.Muravjovas.
STT šią savaitę informavo BNS, kad keičiantis savivaldybių taryboms ir administracijų vadovams informaciją apie 63 tikrintus asmenis jau išsiuntė merijoms. Prašymus yra pateikusi 41 savivaldybė, bet dar ne visi jie atsakyti.
„STT negali rekomenduoti skirti ar neskirti asmenį į pareigas, į kurias jis pretenduoja, STT pareigūnai tik pateikia informaciją apie jį, dėl skyrimo į pareigas sprendžia įstaigos vadovas“, – pažymi tarnyba.
