Atskleista, kad Radviliškio ir Rietavo turguose telšiškiai į Lietuvą atgabentus automobilius parduodavo pirkėjams, o šie pasirašydavo transporto priemonės įsigijimo dokumentuose, kad automobilius perka ne iš Lietuvos piliečių, o iš jų savininkų vokiečių ar danų. Ikiteisminiuose tyrimuose išaiškinta, kad patys automobilių prekeiviai automobilių pirkimo–pardavimo sutartyse suklastodavo buvusių automobilių savininkų parašus. Tokiu būdu pirkėjas ne tik įsigydavo automobilį, bet ir „pabuvodavo“ Vokietijoje ar Danijoje net neišvykęs iš Lietuvos. Nustatyta, kad telšiškiai A. V. ir V. L. įtariami suklastoję po keturias tokias sutartis, V. B. suklastojo vieną. FNTT Telšių apskrities skyriaus pareigūnai išaiškino, kad įtariamieji sutartis klastojo ne tik Rietavo ar Radviliškio automobilių turguose, bet ir prie VĮ „Regitra“ pastato Telšiuose.
Pažymėtina, kad tai ne pirmieji atvejai, kai FNTT pareigūnai tiria suklastotas automobilių pirkimo–pardavimo sutartis. Gabenant naudotus automobilius iš kitų Europos Sąjungos valstybių nebereikia pildyti muitinės deklaracijų. Tuo naudojasi automobilių prekeiviai, nes pardavus automobilį Lietuvoje ir suklastojus pirkimo–pardavimo sutartį, joje nurodant, kad pirkėjas automobilį įsigijo iš vokiečio, prancūzo ar italo, pardavėjui nebereikia mokėti jokių mokesčių. Tačiau automobilio pirkėjas rizikuoja įsigyti vogtą automobilį, o surasti realaus pardavėjo nebegalės, kadangi pagal pasirašytas fiktyvias sutartis transporto priemonę bus įsigijęs pats iš užsienio valstybės piliečio.
Už šio nusikaltimo padarymą Baudžiamajame kodekse nustatyta baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki trejų metų.
