„Be tarptautinės bendruomenės platesnio įsitraukimo į provincijos atkūrimo grupės darbą iš tikrųjų labai sunku tikėtis rimtų proveržių, vienas iš scenarijų – kad mes galėtume bandyti dalytis su kitomis valstybėmis ta atsakomybe, kurią esame prisiėmę prieš keletą metų“, – trečiadienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė.
Trečiadienį po bendro Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdžio, kuriame buvo pristatytas Lietuvos veiklos Afganistane strategijos 2009–2013 metais projektas, ministrė sakė mananti, jog kitų valstybių pritraukimas į Gorą būtų didelis laimėjimas.
„Šiandien Lietuva yra provincijos atkūrimo grupės šeimininkė, jei mes galėtume pritraukti kitų valstybių vėliavas ir dalytis atsakomybe toje pačioje grupėje, mūsų atsakomybės zonoje, tai matyčiau kaip didelį pasiekimą“, – sakė ministrė.
Į klausimą, kurios valstybės galėtų tapti Lietuvos partnerėmis ir dalytis atsakomybe, anot ministrės, atsakyti dar anksti. „Tai tik užuominos tokio svarstymo ateityje, jei toliau tęsis sunkmetis ir mūsų valstybė nepajėgs pati pakankamai skirti lėšų tiems projektams, kurių ten kaip oro reikia. Lietuva tikrai negali skirti tiek pinigų, kad galėtume šią provinciją lyginti su kitų, sakykim, švedų, vokiečių, kur skiriami šimtai milijonų eurų“, – sakė R.Juknevičienė.
Ministrė patvirtino, jog civilinius projektus įgyvendinti Gore pradėjo Japonija. „Šiuo metu pasisekė, turim pirmąją tokią sėkmingą kregždę, tai Japonija, kuri atvyko į Čagčaraną ir pradeda kai kuriuos savo projektus, krypsta akys ir į kitas valstybes, vyksta pokalbiai, derybos, tikimės, kad ateityje tos pastangos bus sėkmingos“, – sakė krašto apsaugos ministrė.
Ji taip pat patvirtino, jog partnerių ieškoma būtent civiliniams projektams. „Didžiausia problema, kad mūsų buvimas Goro provincijoje nėra tik kariuomenės reikalas, buvimas ten susijęs su labai svarbiais civiliniais projektais, kuriems reikia pinigų, ir tų pinigų Lietuvoje nėra tiek, kiek reikia. Reikia ieškoti kitų valstybių pagalbos“, – sakė R.Juknevičienė.
Komitetų posėdyje kilo klausimų, ar Užsienio reikalų ministerija išnaudojo visas galimybes įgyvendindama misiją Gore.
„Ar mūsų diplomatija padarė viską, kad pritrauktų tuos partnerius, kurie kvietė Lietuvą ir pažadėjo tam tikrą paramą, jeigu Lietuva imsis vadovauti provincijos atkūrimo grupei? Tų pažadų buvo, tad ar mūsų diplomatai padarė viską važiuodami, aiškindami mūsų partneriams?“ – po posėdžio žurnalistams sakė URK vadovas Audronis Ažubalis.
Strategiją apsvarstę URK bei NSGK nusprendė siūlyti Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijoms ją tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių išsakytas pastabas, iki pateikiant ją svarstyti Vyriausybei.
„Komiteto nariai turėjo įvairių samprotavimų, pastabų, todėl pasiūlyta ir pritarta, kad kuruojančios šioje srityje ministerijos pateiks patobulintą mūsų buvimo Afganistane operacijos strategiją iki liepos 10 dienos. Todėl ir siūlėme, kad Vyriausybė dar nesvarstytų, nes tikrai gerų pastabų pateikė komitetų nariai“, – sakė URK vadovas.
Dėl sunkėjančios ekonominės padėties Lietuva sumažino Afganistano Goro provincijos atkūrimo civiliniams projektams skiriamą paramą.
Tikslinant šių metų biudžetą finansavimas minėtiems projektams buvo sumažintas nuo 4 mln. litų iki 3 mln. litų.
Lietuvos vadovaujama PAG misija pradėjo veikti 2005 m. birželio mėnesį. Viena iš pagrindinių jos užduočių – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.
